Prieš pirmadienį grįždamas namo Kim Jong Unas beveik savaitę keliavo po Rusijos Tolimuosius Rytus, kur aplankė kosmodromą ir ginklų gamyklas. Jo kelionė pakurstė Vakarų nuogąstavimus, kad izoliuota, branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja gali aprūpinti Kremlių ginklais, reikalingais jo karui Ukrainoje.
Abu lyderiai surengė susitikimą, po kurio V. Putinas kalbėjo apie bendradarbiavimą su Pchenjanu gynybos srityje ir užsiminė apie galimybes stiprinti karinius ryšius – tai pažeistų atskirai abiem šalims taikomas griežtas sankcijas.
Vėliau Kremlius pareiškė, kad joks susitarimas nebuvo ir nebus pasirašytas.
Ekspertai perspėjo, kad tarptautiniu mastu izoliuoti lyderiai gali siekti sudaryti sandorį, pagal kurį Pchenjanas Rusijai tiektų artilerijos sviedinius ir prieštankines raketas mainais į Maskvos palydovines technologijas.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad Seulas išsikvietė Rusijos ambasadorių Andrejų Kuliką ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja veiksmus bei laikytis Saugumo Tarybos rezoliucijų.
Pareiškime nurodoma, kad Rusijos ambasadoriui buvo pasakyta, jog „mūsų vyriausybė bendradarbiaus su tarptautine bendruomene, kad į bet kokį veiksmą, pažeidžiantį Saugumo Tarybos rezoliucijas ir keliantį rimtą grėsmę mūsų saugumui, būtų deramai atsakyta“.
„Toks veiksmas turės labai neigiamą poveikį Korėjos ir Rusijos santykiams“, – pridūrė ministerija.
Abiejų Korėjų santykiai pasiekė vieną didžiausių krizių per pastaruosius dešimtmečius – diplomatija įstrigusi, o Kim Jong Unas ragina aktyviau kurti ginklus, įskaitant taktinius branduolinius ginklus.
Ekspertai teigia, kad bet koks Maskvos ir Pchenjano susitarimas gali priversti Pietų Korėją persvarstyti savo strategiją karo Ukrainoje atžvilgiu. Seulas Maskvos invaziją pasmerkė, tačiau priešinasi raginimams tiesiogiai tiekti ginklus Kyjivui.
Pietų Korėja yra svarbi ginklų eksportuotoja, tačiau ilgalaikė vidaus politika neleidžia jai siųsti ginklų į aktyvių konfliktų zonas.
