Aung San Suu Kyi negalėjo atsiimti Gvangdžu žmogaus teisių apdovanojimo, nes Mianmarą valdžiusi karinė chunta tuomet buvo skyrusi jai namų areštą.
Vėliau jos partija atėjo į valdžią, o Nobelio taikos premijos laureatė šiuo metu eina valstybės patarėjos pareigas. Tačiau demokratijos šaukle laikyta politikė dabar kaltinama abejingumu ar net bendrininkavimu persekiojant rohinjus.
Jungtinės Tautos teigia, kad ši etninė mažuma, kurios dauguma narių yra musulmonai, vis dar kenčia nuo „besitęsiančio genocido“.
„Jos abejingumas žiaurumams prieš rohinjus prieštarauja vertybėms, už kuriuos skiriamas apdovanojimas – žmogaus teisų apsaugai ir skatinimui“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Kovo 18-osios atminimo fondo atstovas Cho Jin-tae.
Taigi, pridūrė jis, organizacijos valdyba pirmadienį nusprendė atimti Mianmaro lyderei skirtą apdovanojimą.
Fondas buvo įsteigtas 1994-aisiais ir skirtas paminėti 1980-aisiais Gvangdžu mieste demokratijos šalininkų surengtą maištą, pasibaigusį kraujo praliejimu, kai kariai išžudė arba sužalojo daugiau kaip 200 žmonių.
Sukilimas prieš tuometinį karinį diktatorių Chun Doo-hwaną išprovokavo šalyje didesnio masto protestus. Po septynerių metų šį judėjimą vainikavo grįžimas prie demokratinio valdymo.
Praėjusį mėnesį žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ atėmė iš Aung San Suu Kyi savo prestižinį Sąžinės ambasadoriaus premiją dėl Mianmaro lyderės demonstruojamo „akivaizdaus abejingumo“ nusikaltimams prieš rohinjus.
