Pietų Korėjos kariuomenė nustatė, kad dvi įtariamos „trumpojo nuotolio balistinės raketos buvo paleistos į rytus nuo Sunano oro uosto Pchenjane“, pranešė Jungtinis štabų vadų komitetas.
Japonijos pakrančių apsaugos tarnyba taip pat nustatė „galimos balistinės raketos“ paleidimą, naujienų agentūrai AFP sakė jos atstovas.
Po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas praėjusį mėnesį per svarbų valdančiosios partijos susitikimą pažadėjo toliau stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, Pchenjanas surengė virtinę ginklų bandymų.
Pchenjanas sakė sėkmingai išbandęs hipergarsines raketas sausio 5 ir 11 dienomis, o savaitgalį Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sausio 14-ąją šalies kariuomenė išbandė dvi nuo geležinkelio platformų paleidžiamas taktines valdomas raketas.
Kim Jong Unas, kuris asmeniškai stebėjo sausio 11-ąją surengtą paleidimą, po bandymo paragino vystyti „strategiškesnius karinius raumenis“.
Reaguodamos į tai JAV praėjusią savaitę paskelbė naujų sankcijų penkiems Šiaurės Korėjos piliečiams dėl jų vaidmens įgyjant įrangos ir technologijų savo šalies raketų programoms.
Tuomet Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas apkaltino JAV „sąmoningai eskaluojant“ padėtį.
Jeigu „JAV laikysis tokios konfrontacinės pozicijos, KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika) bus priversta į tai reaguoti griežčiau ir patikimai“, sakoma URM atstovo komentare, penktadienį išplatintame valstybinės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA).
Panašu, kad vėliausias bandymas buvo dar vienas mėginimas nusiųsti JAV žinią, kad ginklų bandymai nesiliaus, AFP sakė analitikai.
„Atrodo, kad Šiaurės Korėja siunčia JAV žinią, atsakydama į sankcijas... tai signalizuoja, kad, nepaisant kritikos, ji tęs bandymus“, – sakė Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto analitikas Hong Minas.
Pergalės poreikis
Hipergarsinės raketos yra vienas pagrindinių prioritetų Pchenjano naujajame penkerių metų gynybos plėtros plane. Šiaurės Korėja šį planą pristatė praėjusių metų sausį ir jo laikosi tebestringant dialogui su Jungtinėmis Valstijomis.
Šaliai grumiantis su rimtais ekonominiais sunkumais, kilusiais dėl prieš dvejus metus įsivestų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių, Pchenjanas galimai siekia pademonstruoti piliečiams kokią nors karinę pergalę prieš įvairias svarbias metines.
„Šiaurės Korėjos gyventojams reikia ką nors parodyti“, – sakė analitikas Cheong Seong-Changas iš Pietų Korėjos privačios organizacijos „Sejong Institute“.
„Dabar tapo aišku, kad Šiaurės Korėjai bus sunku pasiekti ekonominių rezultatų“, – pridūrė jis.
Šį savaitgalį šiaurės korėjiečių krovininis traukinys pirmą kartą per daugiau nei metus kirto Jaludziango upės geležinkelio tiltą, jungiantį šalį su Kinija, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
Šis žingsnis galėtų reikšti pastangas atnaujinti abiejų valstybių sausumos prekybą, įšaldytą prasidėjus koronaviruso pandemijai 2020 metų pradžioje.
„Pasirinktas laikas rodo, kad Pekinas daugiau nei prisideda prie Pchenjano provokacijų“, – sakė Seule įsikūrusio universiteto „Ewha“ profesorius Leifas-Ericas Easley.
„Kinija remia Šiaurės Korėją ekonominėmis priemonėmis ir koordinuoja su ja karinius veiksmus“, – pabrėžė jis.
