Tuo tarpu policija suėmė gynybos ministrą, atsakingą už karo padėties įvedimą, o vidaus reikalų ministras Lee Sang-minas (Li Sangminas) atsistatydino. Tiek jie, tiek Yoon Suk-yeolas tiriami dėl įtarimų rengus sukilimą.
Kim Yong-hyunui (Kim Jonghjunui), kuris trečiadienį pasitraukė iš gynybos ministro pareigų, buvo uždrausta išvykti iš šalies, teigiama pranešimuose.
Vėlų šeštadienį Yoon Suk-yeolas išvengė apkaltos, o didžiulės minios žmonių dar vieną naktį protestavo prie parlamento ir reikalavo prezidento nušalinimo.
Opozicinės partijos pateikė pasiūlymą dėl apkaltos, kuriam priimti reikėjo 200 balsų 300 narių parlamente, tačiau beveik visiškas prezidento Liaudies jėgos partijos (PPP) boikotas lėmė, kad iniciatyva dėl apkaltos žlugo.
Pagrindinės opozicinės Demokratų partijos (DP) lyderis Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) sekmadienį pareiškė, kad jie vėl bandys pateikti pasiūlymą dėl apkaltos gruodžio 14-ąją.
„Yoonas, pagrindinis sukilimo ir karinio perversmo, sugriovusio Pietų Korėjos konstitucinę santvarką, kaltininkas, turi arba nedelsiant atsistatydinti, arba jam turi būti nedelsiant paskelbta apkalta“, – žurnalistams sakė Lee Jae-myungas.
„Gruodžio 14-ąją mūsų Demokratų partija tautos vardu paskelbs apkaltą Yoonui“, – teigė jis.
Sumaištis
Yoon Suk-yeolas antradienio vakarą pribloškė savo šalį ir tarptautinę bendruomenę paskelbdamas karo padėtį, tačiau įstatymų leidėjai privertė prezidentą sprendimą atšaukti.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
63 metų prezidentas spėjo viešai atsiprašyti dėl kilusios sumaišties, tačiau nesutiko atsistatydinti. Jis teigė, kad dėl jo likimo spręs jo partija.
PPP laikėsi oficialios pozicijos, kad blokuos apkaltą, net ir po to, kai partijos vadovas Han Dong-hoonas (Han Donghunas) pareiškė, kad Yoon Suk-yeolas turi pasitraukti, kad būtų išvengta dar didesnio politinio chaoso.
Pusano nacionalinio universiteto teisės mokyklos konstitucinės teisės profesorius Kim Hae-wonas (Kim Hevonas) pavadino tai „nekonstituciniu švelniuoju perversmu“.
„Iš tikrųjų politinė partija yra tik privatus politinis subjektas, o prezidento funkcijų perdavimas subjektui, kuris nėra nei konstitucinė institucija, nei valstybės įstaiga, atrodo kaip veiksmas, kuris pažeidžia valstybės teises“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kim Hae-wonas.
