Japonijos ir Pietų Korėjos – dviejų JAV sąjungininkių ir kapitalistinių demokratijų – santykius seniai temdo ginčai dėl istorijos ir teritorijos. Daugiausia jie yra susiję su brutaliu Japonijos 1910–1945 metų kolonijiniu valdymu Korėjos pusiasalyje.
„Manau, kad Japonijos vyriausybė turėtų laikytis kukliau,.. bet japonų politikai politizuoja šį klausimą“, – žurnalistams sakė Moon Jae-inas.
Dabartiniai ginčai pirmiausia yra susiję su vadinamosiomis paguodos moterimis, kurias japonų pajėgos Antrojo pasaulinio karo metais laikė sekso vergijoje, ir darbininkais, verstais dirbti japonų firmoms. Be to, rusena teritorinis ginčas dėl kelių Seulo kontroliuojamų salų.
Pietų Korėjos teismas praėjusią savaitę leido konfiskuoti turtą, priklausantį japonų plieno gamintojai „Nippon Steel & Sumitomo Metal“, kuri nevykdė ankstesnio nurodymo sumokėti kompensacijas prievartinio darbo aukoms.
Tokijas trečiadienį šį teismo sprendimą pavadino „itin apgailėtinu“ ir iškvietė Pietų Korėjos ambasadorių pareikšti protesto.
Oficialiais Seulo duomenimis, maždaug 780 tūkst. korėjiečių per 35 metus trukusią japonų okupaciją buvo priversti dirbti japonams.
Japonija tvirtina, kad visi su istorija susijusių kompensacijų klausimai tarp abiejų šalių buvo išspręsti pagal 1965 metų sutartį, kuria buvo atkurti diplomatiniai santykiai.
Pagal šią sutartį buvusiai kolonijai kaip kompensacija buvo skirtas maždaug 800 mln. dolerių (698,4 mln. eurų) pašalpų ir pigių paskolų paketas.
Tokijas įrodinėja, kad minimu teismo sprendimu pažeidžiama ši sutartis ir tarptautinė teisė.
Pasak Moon Jae-ino, daugelis korėjiečių jaučia, kad 1965 metų sutartimi nebuvo išspręsti visi su aukomis susiję klausimai. Prezidentas pridūrė, kad tokį požiūrį suformavo „ne vyriausybė, o nelemta istorija“.
„Turėtume gerbti teismo sprendimą“, – žurnalistams sakė jis.