Praėjusią savaitę prisaikdintas Moon Jae-inas perspėjo, kad Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketinė programos „vystosi (itin) greitai“. Pchenjanas sekmadienį paleido kol kas toliausiai nuskriejusią balistinę raketą.
„Niekada netoleruosiu Šiaurės Korėjos provokacijų ir grasinimų branduoliniu (ginklu)“, – sakė jis lankydamasis Gynybos ministerijoje. Prezidentas paragino savo šalies kariuomenę užimti „tvirtą gynybos poziciją“.
„Gyvename realybėje, kurioje egzistuoja didelė karinių susirėmimų tikimybė“ palei ginčijamą jūrinę sieną šalia vakarinės abiejų Korėjų pakrantės arba palei smarkiai įtvirtintą sausumos sieną, sakė Moon Jae-inas.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa tvyro ir tarp Pchenjano bei Vašingtono. Baltieji rūmai perspėja neatsisakantys galimybės imtis karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėjos ginklavimosi programas.
Tuo tarpu kairuoliškų pažiūrų Moon Jae-inas palaiko šiek tiek lankstesnį požiūrį į Šiaurės Korėją, ir norėtų derėtis su ja. Tačiau po sekmadienį surengto raketos bandymo jis pareiškė, kad dialogas būtų įmanomas „tik jei Pchenjanas pakeis savo elgesį“.
Pchenjanas tvirtino, kad ta raketa gali nešti branduolinę kovinę galvutę, tačiau esama abejonių, ar šiaurės korėjiečiams pavyko sukurti pakankamai mažą kovinę galvutę.
Šiaurės ir Pietų Korėjos techniškai vis dar nėra nutraukusios karo, nes 1950–1953 metų konfliktas baigėsi paliaubomis. Retkarčiais valstybių pasienyje įvyksta susirėmimų.
2010 metų lapkritį per Šiaurės Korėjos artilerijos šaudymą, kurį, anot Pchenjano, išprovokavo Pietų Korėjos šaudymo pratybos Jonpjongo saloje, žuvo keturi Pietų Korėjos piliečiai, iš jų du civiliai. Ši Šiaurės Korėjos ataka prieš civilių apgyventą vietovę buvo pirmoji nuo 1950–1953 metų Korėjos karo.
