29 tūkst. gyventojų per šią didžiausią regiono visų laikų gamtinę katastrofą liko be elektros, buvo užlieta daug geležinkelio linijų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį vakare asmeniškai apžiūrėjo labiausiai nukentėjusius rajonus. Žmones jų namuose įkalinusio vandens jėgą, kuri nuplėšė šaligatvius ir vartė šviesoforus, jis palygino su cunamiu.
Tačiau prezidentas suskubo malšinti panikos pakurstytų spėliones, kad tvanas kilo atidarius vietos vandens rezervuaro šliuzo vartus.
„Krasnodaro regionas išgyvena vieną sunkiausių ir labiausiai niokojančių potvynių per savo istoriją. Pirmadienis regione bus gedulo diena“, – paskelbė regiono administracija.
12 žmonių žuvo Novorosijsko uostamiestyje, o populiariame Juodosios jūros kurorte Gelendžike penkis žmones nutrenkė elektra, sakė regiono tyrėjų atstovas Ivanas Sengerovas.
Labiausiai nukentėjo Krymsko rajonas, kur gelbėtojai surado 134 žuvusius žmones, tarp jų – vienų metų kūdikį ir 10 metų vaiką.
„Dauguma jų buvo pensininkai“, – sakė I.Sengerovas ir pridūrė, kad žuvusiųjų skaičius dar tikriausiai didės, nes gelbėtojai tęsia savo darbą.
57 tūkst. gyventojų turintis Krymskas yra už maždaug 200 km į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros kurorto Sočio, kur Rusija rengs 2014 metų vasaros olimpines žaidynes.
„Krasnodaro regionas išgyvena vieną sunkiausių ir labiausiai niokojančių potvynių per savo istoriją. Pirmadienis regione bus gedulo diena“, – paskelbė regiono administracija.
Krymsko gyventojai sekmadienį skundėsi, kad turi manytis patys ir kad valdžia niekuo nepadeda.
„Tai – katastrofa“, – sakė Viktoras Vološinas, sekmadienį atvykęs į Krymską padėti giminaičiams, kurių namas buvo apgadintas.
„Žmonėms reikia geriamojo vandens, bet joks geriamasis vanduo nedalijamas“, – sakė jis AFP.
Jis taip pat sakė, kad žmonės dėl plėšikavimo pavojaus bijo palikti namus, net jeigu jie ir buvo sugriauti.
„Dabar pas mus – 30 laipsnių karščio, prasidės ligos“, – pridūrė V.Vološinas.
Pensininkė Lidija Polinina pasakojo, kad mirė jos pagyvenusi kaimynė, kurią įkalino potvynio vandenys.
„Ji buvo paralyžiuota. Ji negalėjo ištrūkti iš namų“, – sakė ji ir pridūrė: „Viskas sunaikinta. Mums reikia pagalbos pumpuojant vandenį iš namo, neturime geriamojo vandens.“
Staigūs potvyniai per Kaukazo kalnų lietaus sezoną dažnai užklumpa miestus palei vaizdingą Juodosios jūros pakrantę, bet pareigūnai sako, kad ši gamtinė nelaimė neturi precedento.
Vandens srautai buvo tokie galingi, kad daugelis gyventojų įtaria vietos vandens rezervuaro vartus buvus atidarytus.
„Iš kur tas vanduo?“ – paklausė V.Putinas pareigūnų per susitikimą, kurį transliavo televizija.
Krasnodaro gubernatorius Aleksandras Tkačiovas iškart atsakė: „Lijo“.
A.Tkačiovas anksčiau ragino žmones liautis skleidus „kvailus gandus“ ir „Twitter“ parašė, kad regione iškrito penkių mėnesių lietaus norma.
Tačiau ir V.Putinas turėjo sklaidyti susirūpinimą – vilkėdamas juodus marškinius jis per minėtą transliaciją klausinėjo pareigūnų, ar galėjo būti išleista vandens iš patvenktos Neberdžajaus upės rezervuaro.
Po to susitikimo Kremlius paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, jog V.Putinas buvo patikintas, kad toks vandens išleidimas techniškai nėra įmanomas.
V.Putinas sakė, kad nukentėjusieji gaus naujus namus, o žuvusiųjų šeimos – po du milijonus rublių (60,8 tūkst. dolerių).
Atnaujinta 13.31 val. Kaip praneša portalas gazeta.ru, vietos gyventojai kaltina valdžią, kad ši ne tik kad nepadeda kovoti su potvynio pasekmėmis, bet ir niekas nebuvo perspėtas apie artėjančią nelaimę.
„Mes radome keletą gatvių, kur guli uždengti žmonių kūnai“, – pasakojo įvykio vietoje dirbanti žurnalistė Irina Kizilbaševa.
„Tai buvo labai baisu: vanduo šėlo, nešė viską su savimi. Srovė nešė iš namų langus, baldus, viską, kas buvo kiemuose. Užliejo netgi tas gatves, kurios niekada nebuvo užliejamos“, – pasakojo vietos žurnalistė Marina Sidorova.
Vietiniai žmonės pasakoja, kad sekmadienį trūksta maisto, nėra dujų, mobilusis ryšys veikia su trukdžiais. „Televizija ir radijas neveikia, mums niekas nieko nepasakoja. Sėdime čia be vandens ir maisto, – pasakojo vietos gyventoja. – Mes atsibudome 4 valandą ryto, nes mus pažadino kaimynai iš pirmojo aukšto – jų butas buvo užlietas. Saugodamiesi nusprendėme nebeiti miegoti. Septintą valandą ryto vandens lygis ėmė kristi. Sraigtasparniai skraidyti ėmė tik 8 valandą. Visą naktį nebuvo nei lėktuvų, nei gelbėjimosi valčių. Žmonės gelbėjosi patys. Vyras pasakojo, kad jis bandė pasprukti automobiliu, tačiau nespėjo – mašiną apvertė srovė. Jam pavyko išlįsti per bagažinę, jis įlipo į medį, kad išsigelbėtų nuo srovės.“
Pranešama, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 155 žmonių.
Atnaujinta 16.15 val. Kaip skelbia gazeta.ru, neabejojama, kad aukų skaičius dar augs – gelbėtojams apieškant užlietus namus vis dar randama žuvusiųjų kūnų.
Net ir išgyvenusieji potvynio pragarą sunkiai gali palikti Krasnodaro regioną. Pranešama apie įstrigusius 100 traukinių.
Rusijos prezidentas V.Putinas liepos 9 dieną paskelbė nacionalinį gedulą.
Atnaujinta 19.03 val. Krasnodaro krašto gyventojams – blogos žinios. Sinoptikai prognozuoja, kad jau šį vakarą oro sąlygos čia vėl turėtų smarkiai pablogėti, laukiamos naujos liūtys.
Gelbėtojai nespėjo baigti darbų po potvynio, manoma, kad nerasti dar ir visų žuvusiųjų kūnai.
Atnaujinta 22.12 val. Kaip praneša portalas lenta.ru, žuvusiųjų skaičius dar išaugo. Dabar skelnbiama, kad žuvo 171 žmogus. Nukentėjo 24 tūkstančiai. Neatmetama, kad šie skaičiai dar gali augti.
