Bajonos ir Bjarico miestų žydų bendruomenės vadovė Deborah Loupien-Suares sakė, kad antkapiams padarytą žalą pastebėjo sekmadienį, lankydama savo senelių kapus.
„Bemaž 10 antkapių padaryta didelė žala. Jie buvo sudaužyti“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, neslėpdama patirto „sukrėtimo ir pasibaisėjimo“.
Vandalai suniokojo antkapius ir paminklinę lentelę, skirtą vienai per Antrąjį pasaulinį kartą deportuotai mergaitei.
D.Loupien-Suares sakė, kad dėl šio įvykio kreipsis į Bajonos policiją. Miesto prokurorai patvirtino, kad dėl incidento pradėtas tyrimas.
„Nėra jokių antisemitinių užrašų, ir aš nenoriu kurstyti ginčų. Noriu, kad tyrimas įvyktų ramiai“, – sakė ji.
Tačiau ji pridūrė, kad katalikų kapinės, esančios „visiškai priešais ir pasiekiamos lengviau“, nebuvo nusiaubtos.
Sekmadienį įvykio vietoje apsilankė Bajonos meras Jeanas-Rene Etchegaray'us. Šios žydų kapinės veikė nuo XVII a. pabaigos ir plėtėsi.
„Taip pirmas kartas, kai taip atsitinka Bajonoje, kur žydų bendruomenė per tiek metų yra puikiai integravusis“, – sakė D.Loupien-Suares.
Pastaraisiais mėnesiais žydų kapinėse rytiniame Elzase buvo surengta virtinė rasistinio pobūdžio vandalizmo aktų.
Daugiau nei 100 antkapių buvo išpaišyti svastikomis ir antisemitinias grafičiais žydų kapinėse Vestofene gruodį, dar 96 antkapiai buvo išniekinti Kvacenheimo žydų kapinėse vasarį.
2018-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, antisemitinio pobūdžio atakų skaičius išaugo 74 procentais. Tai sukėlė didžiulį susirūpinimą šalyje, kur gyvena didžiausios žydų ir musulmonų bendruomenės Europoje.
„Žydai yra Prancūzija ir ją kuria, – parašė prezidentas Emmanuelis Macronas po incidento Vestofene. – Tie, kas puola juos ar netgi jų kapus, neverti mūsų puoselėjamos Prancūzijos idėjos.“