„Palaikau partijos programą ir tikslus. „Už gyvenimą“ – taikos ir kūrimo partija, todėl tikiu, kad milijonai ukrainiečių ją palaikys“, – liepą apie planus prisijungti prie euroskeptikų judėjimo kalbėjo V.Medvedčiukas.
Naujoji partija jam skyrė ypatingą misiją – „atkurti taiką su Rusija“.
Nors gali atrodyti, kad Ukrainos atstovas Minsko derybose V.Medvedčiukas turi tam kompetencijos, politinė praeitis ir ryšiai su Kremliumi verčia abejoti jo taikos suvokimu.
Kas tas pilkasis kardinolas?
V.Medvedčiukas politikoje nėra naujokas, o prorusiškos krypties nė neslepia. Jis išgarsėjo dar sovietmečiu, kai buvo žymaus disidento Vasilijaus Stuso advokatas. Tiesa, V.Medvedčiukas kliento negynė, o tik vykdė represyvaus aparato nurodymus.
Nepriklausomybę atgavusioje Ukrainoje jo politinė karjera taip pat klostėsi sėkmingai: dar 1997-aisiais išrinktas į Aukščiausiąją Radą, vėliau dirbo prezidento Leonido Kučmos administracijos vadovu ir užsitarnavo „pilkojo Ukrainos kardinolo“ etiketę.
Manoma, kad jis galėjo padėti suklastoti prezidento rinkimų, į valdžią atvedusių prorusiškų pažiūrų Viktorą Janukovyčių, rezultatus.
2012-aisiais oligarchas V.Medvedčiukas tapo naujai suformuoto visuomeninio judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“ lyderiu, ir, žinoma, jam negailėjo finansinės paramos. Organizacija pasisakė, kad Ukraina atsisakytų tolesnės Europos Sąjungos (ES) integracijos ir prisijungtų prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos.
V.Medvedčiuko pozicija Vakarų atžvilgiu nepasikeitė: jis priešinasi Ukrainos narystei tiek ES, tiek NATO.
2014-aisiais Maidano revoliucijos metu buvo nuverstas D.Medvedčiuko sąjungininkas V.Janukovyčius, Maskva įvykdė Krymo pusiasalio aneksiją ir pakurstė konfliktą Rytų Ukrainoje.
Tais metais D.Medvedčiukas dalyvavo derybose su Luhansko ir Donecko separatistais, 2015 m. D.Medvedčiukas buvo paskirtas Ukrainos atstovu Minsko derybose.
Jau tuomet Ukrainos žmogaus teisių gynėjai rašė, kad tokia D.Medvedčiuko veikla – žingsnis grįžimo į politiką link.
Jungiasi prie prorusiškų populistų
Prieš 2019-ųjų Ukrainos parlamento ir prezidento rinkimus kyla nauji politiniai lyderiai. Ne išimtis ir euroskeptikų populistų partija „Už gyvenimą“, prie kurios liepą prisijungė D.Medvedčiukas.
Ukrainiečių filosofas ir apžvalgininkas Volodymyras Jermolenka pastebi, kad „Už gyvenimą“ lyderiai Vadimas Rabinovyčius ir Jevgenijus Murajevas per jų kontroliuojamus televizijos kanalus transliuoja emocionalias ir prorusiškas žinutes.
Pavyzdžiui, buvęs V.Janukovyčiaus „Regionų partijos“ narys J.Murajevas tikina, kad Maidano revoliucija buvo neteisėtas perversmas, o Rusijos išprovokuotas ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje yra „pilietinis karas“.
Be to, J.Murajevas – televizijos kanalo „NewsOne“ bendrasavininkis, o galbūt net vienintelis savininkas. Po 2015-aisiais įvykdytos pertvarkos, kanalas šiuo metu patenka į populiariausiųjų Ukrainoje dešimtuką. Panašu, kad suinteresuoti asmenys žiniasklaidos priemonei negaili investicijų.
Parlamentaras V.Rabinovyčius – dažnas svečias tiek „NewsOne“, tiek „112“ kanaluose. Pasak pranešimų Ukrainos žiniasklaidoje, pastarasis kanalas siejamas su V.Janukovyčiui artimais žmonėmis.
„Atkurti brolybę su Rusija“
Hanna Herman – įtakinga Ukrainos politikė, buvusi V.Janukovyčiaus padėjėja ir ištikima jo rėmėja net šiam pasitraukus į Rusiją – užsiminė svajojanti, kad prezidente išrinkus Juliją Tymošenko, V.Medvedčiukas eitų premjero pareigas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ukrainos prezidento rinkimuose kausis P.Porošenka, J.Tymošenko ir „šoumenai“
Nors neseniai „The Independent“ duotame išskirtiniame interviu V.Medvedčiukas gyrė J.Tymošenko, jis pridūrė nepalaikantis su ja jokių ryšių: „Tam nėra jokios būtinybės. Ir mes turime skirtingas politines pozicijas.“
Tame interviu buvęs pilkasis Ukrainos kardinolas teigė, kad apsišaukėliškoms Luhansko ir Donecko respublikoms Rytų Ukrainoje turėtų būti suteikta autonomija.
TAIP PAT SKAITYKITE: JAV atstovas Ukrainai: „Nuo Rusijos veiksmų kenčia tie, kuriuos ji tikina norinti apginti“
Jis „The Independent“ žurnalistui tikino „dažniau nei kartą per metus“ Ukrainos klausimą aptariantis su V.Putinu.
„Putinas mano, kad esame viena tauta, tačiau manau, kad tai – ne viena tauta, bet dvi slavų tautos, su persipynusia istorija ir religija. Aš jam tai visą laiką kartoju. Nemanau, kad tai – viena tauta. Tiesiog negalima taip sakyti“, – sakė V.Medvedčiukas.
Apskritai V.Medvedčiuko pozicija daugeliu klausimų visiškai priešinga dabartinės Petro Porošenkos vyriausybės požiūriui. Ukrainos prezidentą 2014-ųjų rinkimuose itin palaikė Vakarai.
Kiek anksčiau duodamas interviu kanalui „112“ V.Medvedčiukas ragino atkurti „brolybę“ su Rusija, kaltino Ukrainos pareigūnus, esą šie nesilaiko Minsko susitarimų, tyčiojosi iš dabartinių ministrų ir gynė Maskvą, kuri nesutinka išlaisvinti jau daugiau nei šimtą dienų bado streiką vykdančio ukrainiečių režisieriaus Oleho Sencovo.
Šiuo metu būtent V.Medvedčiukas derasi dėl O.Sencovo išlaisvinimo. Jis „The Independent“ tikino, esą Rusija neleis režisieriui numirti.
Prognozuoti sėkmę – anksti
Naujausios tyrimų centro „Blue Dawn Monitoring“ apklausos duomenimis, už V.Medvedčiuko partiją parlamento rinkimuose balsuotų 5,7 proc rinkėjų.
Vis dėlto išvadas apie partijos „Už gyvenimą“ sėkmę rinkimuose daryti per anksti: kol kas apsisprendė vos daugiau nei pusė rinkėjų – 56 proc.
O partija, panašu, nesnaudžia: Ukrainos visuomenės informavimo centras rugpjūčio pabaigoje paviešino ataskaitą, kurioje teigiama, kad 10-yje populiariausių šalies internetinių žiniasklaidos priemonių 30 proc. užslėptos politinės reklamos yra susiję su partija „Už gyvenimą“ ir V.Medvedčiuku.
Netyla ir kritika Ukrainos viduje. Penktadienį portalo „Kyiv Post“, apie kurio naujojo savininko Adnano Kivano ryšius su politikais sklinda įvairūs gandai, redakcijos skiltyje V.Medvedčiukas pavadintas „Putino marionete“.
„Kyiv Post“: „Ukrainos rinkėjai neturėtų apsigauti. Medvedčiukas – Putino vyrukas. Jie 2019-aisiais prie balsadėžių turėtų atmesti ir jį, ir kitus prorusiškus politikus – taip, kaip 2013–2014-ųjų žiemą Kijevo gatvėse atmetė Janukovyčiaus režimą“.
„Ukrainos rinkėjai neturėtų apsigauti. Medvedčiukas – Putino vyrukas. Jie 2019-aisiais prie balsadėžių turėtų atmesti ir jį, ir kitus prorusiškus politikus – taip, kaip 2013–2014-ųjų žiemą Kijevo gatvėse atmetė Janukovyčiaus režimą“, – rašoma „Kyiv Post“.
