Režimas išnaikino savo oponentus viduje, tad problemų, galinčių telkti tautą V.Putino paramai rinkimuose tenka ieškoti išorėje, grasinant atominiu ginklu.
Nežinia, ar sakydama, kad dalis Rusijos opozicijos narių buvo priversti emigruoti, M.Gessen omenyje turėjo ir bene geriausiai pasaulyje žinomą V.Putino kritiką Piotrą Pavlenskį, apie kurį šią savaitę festivalis „Nepatogus kinas“ pradeda rodyti filmą „Pavlenskis: apnuogintas gyvenimas“.
Menininkas išgarsėjo performansais, kuriais, kaip jis pats sako, apnuogina valstybės aparato brutalumą: dar 2012 m., vykstant Rusijos pankroko grupės „Pussy Riot“ narių teismui, P.Pavlenskis užsisiuvo burną kūnu demonstruodamas, kaip tildomi režimo kritikai Putino Rusijoje. Po metų, prieš pat policijos dienos minėjimą, P.Pavlenskis prie grindinio prikalė savo sėklides Raudonojoje aikštėje, taip pabrėždamas, kad Rusija tapo policine valstybe – kalėjimu savo pačios piliečiams.
Ne kartą apklaustas, savo dienas leidęs ir Maskvos areštinėse, ir priverstinai tikrintas psichiatrų, P.Pavlesnkis praėjusiais metais nusprendė išvykti iš Rusijos. „Kalėjimo prižiūrėtojai“ kalėjimą Pavlenskiui palikti leido. Menininkas sako pabėgęs nuo bandymo su juo susidoroti. Tačiau jam kaltinimus pateikusi opozicinio teatro Teatr.doc aktorė Anastasija Slonina teigia, kad Pavleskis kartu su savo partnere Oksana Šalivina ją seksualiai prievartavo.
Pavlenskis: Rusija grįžta prie totalitarinių veikimo būdų
Pranešdamas apie savo atvykimą į Prancūziją, kur jam, jo partnerei ir dviem jų vaikams suteiktas politinis prieglobstis, menininkas išplatino pranešimą spaudai apie padėtį Rusijoje, kur, jo nuomone, „savi įdavinėja savus“. Išprievartavimo kaltinimus porai pareiškusi aktorė Anastasija Slonina yra teatro trupės Teatr.doc narė. Prieš kelerius metus bbc.com šią trupę pavadino „daugiausiai drįstančia Rusijoje“. Pavlesnkis savo pranešime teigė, kad faktas, jog jis sulaukė kaltinimų iš šios trupės aktorės rodo, kad į šalį grįžta totalitarinė sistema, kur vieni kitus skundžia artimiausioje aplinkoje esantys žmonės, o valdžia siekia kontroliuoti tiek viešąjį, tiek privatų gyvenimą. Pavlenskis kartu su savo partnere Šalivina sako turėjęs seksualinių santykių, tačiau jie buvo sutiktiniai. Anot Pavlenskio, smurtas privačioje sferoje jam yra nepriimtinas, smurtas skirtas tik jo politiniams performansams.
Pavlenskis taip pat priminė, kad jam ir Šalivinai pritaikytas Rusijos federacijos Baudžiamojo kodekso 132 straipsnis. Straipsnis garsus tuo, kad kaltei įrodyti užtenka vieno žmogaus liudijimo, o įkalinti galima ir dešimtmečiai metų.
Šiame kontekste ir per pasaulį ritantis #MeToo bangai, ypač įdomiai atrodo viena Pavlenskio biografijos detalė – 2012 m. Pavlenskis kartu su savo partnere Oksana Šalivina įkūrė nepriklausomą internetinį žurnalą „Politinė propaganda“, skirtą šiuolaikiniam politiniam menui, lyčių lygybei ir feminizmui. Vienu pagrindinių tikslų žurnalas deklaravo kovą su kultūriniu šovinizmu.
Garsūs opozicionieriai – dievai?
Vakarų žiniasklaida gana išsamiai nušvietė Pavlenskio atvykimo į Prancūziją aplinkybes, tačiau bene visuose straipsniuose buvo minima, kad kaltinimus porai pateikusi aktorė Anastasija Slonina – jauna. Nors Sloniną viešumoje palaikyti stojo ir jos trupės Teatr.doc vadovybė, pateikusi vaizdo įrašą, kuriame Pavlenskis inicijuoja muštynes, tačiau bendra linija aiški – kaltinimai Pavlenskiui ir Šalvinai sufabrikuoti. Šią poziciją palaiko ir nemaža dalis liberalios Rusijos opozicijos, beveik be klausimų sugretinusi Sloniną su FSB (Rusijos Federaline saugumo tarnyba) ir nusprendusi, kad aktorė, o tuo pačiu ir Teatr.doc dirba saugumui.
Vis dėlto tokia situacija, anot Sašos Rasponinos iš „Calvert Journal“, verčia abejoti opozicijos kritiniu mąstymu. Ji, anot Rasponinos, linkusi savo lyderiams suteikti amžinojo ir neklystančiojo didvyrio statusą – garsiai, drąsiai ir radikaliai režimą kritikavęs Pavlenskis tiesiog negali būti ir galimai rimtą nusikaltimą įvykdęs asmuo. Bene geriausiai situaciją iliustruoja gerai žinomo meno kuratoriaus Marato Guelmano parama Pavlenskiui radijo stotyje „Echno Moskvi“, kur jis stojo Pavlenskio pusėn, aiškindamas, kad kaltinimai yra fabrikuoti, nors, kaip pats pasakė, neturi jokios papildomos visuomenei nežinomos informacijos apie galimą seksualinį smurtą.
Rasponina primena, kad 2016 m. seksualinio priekabiavimo kaltinimų buvo sulaukęs ir Leonidas Volkovas, artimas Aleksėjaus Nalvalno, šiuo metu ryškiausio opozicijos politiko, artimas sąjungininkas. Nors Volkovą seksualiniu priekabiavimu apkaltino kita Navalno darbuotoja, skandalas greitai buvo užtildytas be jokių pasekmių Volkovo karjerai.
Panašus kritiškumo ir sudievinimo atvejis – ir paties Navalno asmenybė. 2011 m. Navalnas sakė kalbą nacionalistų mitinge, pavadintame „Užteks maitinti Kaukazą“, persmelktame rasistinių stereotipų ir raginusiame sustabdyti subsidijas Kaukazo regionams. Nepaisant to, šiandien Navalnas liberaliosios žiniasklaidos vadinamas „vienintele viltimi“.
Pavlenskis Paryžiuje
Nors Prancūzija Pavlenskui ir jo šeimai politinį prieglobstį suteikė, kai virš menininko buvo susikaupęs tirštas abejonių dėl jos reputacijos debesis, tačiau Pavlenskiui, atrodo, sentimentai nėra itin svarbūs. Tęsdamas savo anarchisto-valstybės aparato kritiko veiklą, praėjusiais metais menininkas padegė Prancūzijos banką. Performansas Paryžiuje priminė prieš prieš dvejus metus padegtas FSB pagrindinio pastato duris.
Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pristato filmą „Pavlenskis: Apnuogintas gyvenimas“. Jo premjera vyks kovo 7 d., kino teatre „Pasaka“. Po filmo – diskusija apie artėjančius rinkimus Rusijoje, opozicijos galimybę pasiūlyti realių alternatyvų režimui ir Piotro Pavlenskio asmenybę. Filmą bus galima pamatyti Vilniuje ir Kaune.
