„Sekretorius Austinas paragino nedelsiant paskelbti paliaubas Ukrainoje ir pabrėžė, kaip svarbu palaikyti ryšio linijas“, – sakoma Pentagono pranešime.
Ankstesnis Pentagono vadovo ir Rusijos gynybos ministro pokalbis įvyko vasario 18 dieną, likus šešioms dienoms iki Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą.
Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad pokalbis įvyko. Jos pranešime sakoma, kad abi pusės aptarė aktualius tarptautinio saugumo klausimus, „įskaitant padėtį Ukrainoje“.
Nei JAV Gynybos departamentas, nei Maskva nepateikė jokių kitų detalių apie pokalbio turinį. Tačiau vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas sakė, kad nereikėtų tikėtis, jog šis kontaktas žymi kokią nors pažangą stengiantis užbaigti karą Ukrainoje, išskyrus gyvybiškai svarbios ryšio linijos tarp Maskvos ir Vašingtono pakartotinį atvėrimą.
„Pats pokalbis neišsprendė jokių konkrečių opių klausimų ir neatvedė prie tiesioginio pasikeitimo, ką rusai daro arba ką jie kalba“, – pažymėjo pareigūnas.
Jis pridūrė, kad JAV raginimas nutraukti ugnį nereiškia, kad Vašingtono pozicija dėl šio konflikto kaip nors keičiasi, net jeigu Amerika sako norinti remti Ukrainą ginkluote ir pinigais, siekdama platesnio tikslo susilpninti Rusijos kariuomenę.
„Mūsų raginimas nutraukti ugnį labai atitinka, ką mūsų kiti sąjungininkai ir partneriai norėtų pamatyti įvykstant“, – sakė pareigūnas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai ragino abi puses siekti sprendinio derybomis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį taip pat pasikalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paragino nutraukti ugnį Ukrainoje bei atnaujinti derybas, informavo jo biuras.
O.Scholzas ragino „kuo greičiau“ paskelbti paliaubas, kad būtų „pagerinta humanitarinė padėtis ir būtų padaryta pažanga ieškant šio konflikto diplomatinio sprendinio“.
JAV ir Rusijos ministrų pokalbis įvyko Suomijai ir Švedijai pastarosiomis dienomis išreiškus pageidavimą įstoti į NATO. Šios Šiaurės šalys ilgą laiką vengė jungtis prie karinių blokų, bet padėtis iš pagrindų Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą, kuri nėra NATO narė.
Nei Maskva, nei Vašingtonas neatskleidė, ar NATO plėtra, kuriai Rusija griežtai priešinasi, buvo aptarta per Ll.Austino ir S.Šoigu pokalbį.
Penktadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje JAV dar kartą pasmerkė Rusijos pareiškimus, esą Amerikos vyriausybė Ukrainoje vykdė slaptą biologinių ir cheminių ginklų kūrimo programą.
Šie kaltinimai yra „kategoriškai melagingi ir absurdiški“, sakė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Richardas Millsas.
Ukrainos ir Rusijos pajėgos įnirtingai gaunasi palei ilgą frontą Rytų ir Pietų Ukrainoje, bet Pentagonas mano, kad Rusija keliomis savaitėmis atsilieka nuo savo „specialiosios karinės operacijos“ grafiko.
Minėtas Pentagono pareigūnas sakė, kad rusai „nepasiekė didelių laimėjimų Donbase“ Rytų Ukrainoje, kur kautynės įnirtingiausios.
„Ukrainos artilerija žlugdo Rusijos pastangas užimti daug daugiau teritorijos“, – aiškino jis.
Tačiau Maskva kol kas nerodė jokių ženklų norinti atsitraukti. Vakarų žvalgyba mano, kad Rusija siekia užimti didelę teritoriją nuo Donbaso regiono palei Juodąją jūrą iki pat Moldovos.