2012 10 15 /15:26

Nobelio ekonomikos premijos laureatai – amerikiečiai Alvinas E. Rothas ir Lloydas S. Shapley

Pirmadienį spaudos konferencijoje paskelbta, kad šiemet Nobelio ekonomikos premija atiteko Alvinui E. Rothui ir Lloydui S. Shapley.
Nobelio ekonomikos premijos laureatai 2012
Nobelio ekonomikos premijos laureatai 2012

60 metų A.Rothas yra ekonomikos profesorius Harvardo universitete, 89-erių L.Shapley – Kalifornijos universiteto garbės profesorius.

Nobelio ekonomikos premija skirta už ekonominę inžineriją, už instrumentus, kaip kurti veikiančias rinkas.

„Nors šie tyrėjai dirbo atskirai, Shapley bazinės teorijos ir Rotho empirinio tyrimo kombinacija, eksperimentai ir praktika sukūrė tyrimų lauką ir patobulino daugelio rinkų veikimą“, – pranešė Švedijos karališkoji akademija.

L.Shapley skirtingiems derinimo metodams tirti ir lyginti panaudojo vadinamąją kooperatyvinio lošimo teoriją. Pagrindinis uždavinys - užtikrinti, kad parinkimas būtų stabilus, kitaip tariant, kad nebūtų įmanoma rasti kitos poros, kurios nariai labiau tiktų vienas kitam negu esamoje poroje.

L.Shapley ir jo bendradarbiai sukūrė specifinius metodus, visada užtikrinančius stabilų suderinimą. Šie metodai taip pat riboja veikėjų motyvus manipuliuoti parinkimo procesu. L.Shapley sugebėjo pademonstruoti, kaip specifinė metodo konstrukcija gali duoti sisteminės naudos vienai arba kitai rinkos pusei.

A.Rothas pripažino, kad L.Shapley teoriniai rezultatai gali paaiškinti, kaip praktiškai veikia kai kurios svarbios rinkos.
Atlikęs keletą empirinių tyrimų, A.Rothas ir jo bendradarbiai pademonstravo, kad stabilumas yra esminis veiksnys, lemiantis kai kurių konkrečių rinkos institucijų sėkmę.

Vėliau A.Rothas sugebėjo pagrįsti šią išvadą sisteminiais laboratoriniais eksperimentais. Jo darbai taip pat padėjo pertvarkyti kai kurias veikiančias institucijas: parenkant ligonines naujiems gydytojams, mokyklas moksleiviams ir organų donorus pacientams.

Nors abu mokslininkai dirbo atskirai vienas nuo kito, L.Shapley pagrindinės teorijos ir A.Rotho empirinių tyrimų, eksperimentų ir praktinių pritaikymų derinys sukūrė klestinčią tyrimų sritį ir pagerino veiksmingumą daugelyje rinkų.

Laureatai pasidalins per 930 tūkst. eurų.

Apdovanojimą įsteigė Švedijos centrinis bankas 1968-aisiais metais. Pirmoji Nobelio ekonomikos premija 1969 metais atiteko Ragnarui Frishui ir Janui Tinbergenui.

Tiesa, vadinti šią premiją Nobelio ekonomikos premija yra kiek netikslu. 1968 metais ji buvo pavadinta Švedijos centrinio banko ekonomikos premija Alfredui Nobeliui atminti. Nuo 1969 metų apdovanojimą įteikia Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Premijos įteikiamos kasmet gruodžio 10-ąją – Alfredo Nobelio mirties dieną – Stokholme. Laureatams įteikiamas medalis, diplomas ir dokumentas,patvirtinantis piniginį laimėjimą. Apdovanojimus įteikia Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas.

Nuo 1969 metų jau įteiktos 43 Nobelio ekonomikos premijos, pirmadienį bus paskelbtas 44 premijos laureatas ar laureatai.

22 premijos skirtos tik vienam laureatui, 16 premijų dalijosi po 2 laureatus, 5 premijas teko dalytis trims laureatams.

Iki šiol jauniausias Nobelio ekonomikos premijos laureatas – Kennethas J. Arrow – buvo 51 metų (premija jam įteikta 1972 metais). Vyriausias visų Nobelio premijos laureatas –Leonidas Hurwiczas. Sulaukęs 90 metų Nobelio ekonomikos apdovanojimą jis atsiėmė 2007 metais.

Pirmoji moteris Nobelio ekonomikos premija apdovanota tik 2009 metais – tuomet ją atsiėmė Elinor Ostrom.

Kaip rašo nobelprize.org, Nobelio ekonomikos premija akivaizdžiai atspindi JAV dominavimą pasaulio ekonomikoje. Iš 58 premiją gavusių žmonių, net 40 (apie 69 proc.) yra JAV piliečiai. Tiesa, reikėtų pabrėžti, daug dalis jų gimė ir mokėsi ne JAV. Daugiau nei 70 proc. laureatų dėstė JAV universitetuose. Europoje daugiausia Nobelio ekonomikos premijų gavo Jungtinė Karalystė (7), Norvegija (3), Švedija (2), dar po vieną apdovanojimą pelnė Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ekonomistai. Po vieną Nobelio ekonomikos premiją atsiėmė ir Izraelis, Indija ir Sovietų Sąjunga.

Apdovanojimai atspindi, kad ekonominėje analizėje vyrauja dedukciniai, o ne indukciniai metodai. Auga matematinės formalizacijos reikšmė. Taip pat aišku, kad nuo XX amžiaus antrosios pusės auga kiekybinių metodų, tokių kaip nuosekli statistinė analizė arba ekonometrija, reikšmė ekonomikoje. Apdovanojimai taip pat rodo, kad pokariniame pasaulyje išaugo makroekonomikos reikšmė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų