Žlugus trapiai koalicinei vyriausybei Islandijoje šeštadienį vyko pirmalaikiai rinkimai, kuriuose svarbiausi klausimai buvo ekonomika, būstas ir sveikatos priežiūra.
Šalyje teisę balsuoti turėjo apie 268 tūkst. žmonių.
Suskaičiavus daugiau kaip pusę balsų transliuotojas RUV paskelbė, kad Kristrun Frostadottir (Kristrun Frostadoutir) vadovaujamas Socialdemokratų aljansas gavo 21,1 proc. balsų ir lenkia pagrindinę valdančiąją Nepriklausomybės partiją.
Per praėjusius rinkimus 2021 metais Socialdemokratų aljansas surinko 9,9 proc. balsų.
„Nepaprastai didžiuojuosi visu mūsų nuveiktu darbu. Aiškiai matome, kad žmonės nori matyti permainas politiniame kraštovaizdyje“, – vėlai sekmadienį pasirodžius pirmiesiems rezultatams naujienų agentūrai AFP sakė K. Frostadottir.
Premjero Bjarni Benediktssono (Bjarnio Benediktsono) Nepriklausomybės partija, kaip rodo daliniai rezultatai, gavo 19,3 proc. balsų – mažiau nei 2021 metais (24,4 procento).
Trečioje vietoje yra 15,8 proc. balsų gaunanti Liberalų reformų partija.
Kairiųjų-žaliųjų judėjimas tikriausiai praras visas vietas parlamente. Kol kas ši partija turi 2,4 proc. balsų, o į parlamentą patenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų gavusios partijos.
Spalio viduryje premjeras B. Benediktssonas paskelbė, jog trijų partijų, apimančių ir politinio spektro kairę, ir dešinę, koalicinė valdžia atsistatydina.
Koaliciją sudarė B. Benediktssono Nepriklausomybės partija, Kairiųjų-žaliųjų judėjimas bei centro dešinės Pažangos partija, o vidiniai ginčai palietė visus valdymo klausimus – nuo užsienio politikos iki pabėgėlių ir energetikos.
