Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pirmasis Donaldo Trumpo prezidentavimo pusmetis buvo siaubingas, tačiau tris dalykus jis padarė gerai

Pirmieji šeši Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesiai primena amerikiečių erdvėlaivio „Apollo 13“, į kosmosą pakilusio maždaug prieš 50 metų, žygį. Tuomet, kaip ir dabar, katastrofa atrodė neišvengiama, o įgulą nuo pražūties galėjo išgelbėti tik stebuklas, rašo „Foreign Policy“.
Donaldo Trumpo vizitas Prancūzijoje
Pirmasis Donaldo Trumpo prezidentavimo pusmetis buvo siaubingas, tačiau tris dalykus jis padarė gerai / „Scanpix“/AP nuotr.

Kaip D.Trumpo vadovavimas pakeitė JAV vaidmenį pasaulyje? Panašu, kad kone viskas, kas bloga galėjo nutikti, ir nutiko.

Stebint D.Trumpo vadovavimą JAV, didžiąją dalį laiko gali pasijusti tarsi vienas iš NASA darbuotojų, bandantis sugrąžinti „Apollo 13“ erdvėlaivį į Žemę: apimtas streso, rankomis parėmęs galvą, neturintis gerų atsakymų ir svarstantis, kas bus toliau.

Nors susidūrus su tokia situacija atrodo, kad teisingiau būtų klausti, kuo bloga D.Trumpo užsienio politika, verta paminėti ir tai, kas su ja visai neblogai.

Aplodismentai Jamesui Mattisui

Pradėti galima nuo lengviausios dalies – gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso vadovavimo ir JAV kariuomenės veiklos. Būtent J.Mattisas tapo pagrindiniu respublikonų, siekiančių apginti D.Trumpą, argumentu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jamesas Mattisas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jamesas Mattisas

Be to, gynybos sekretorius tapo paguoda stebėtojams ir sąjungininkams, su nerimu stebintiems, kuria kryptimi juda JAV.

J.Mattisas puikiai vertinamas daugiausia dėl to, kad pirmieji šeši jo mėnesiai Pentagone buvo „normaliausia“ D.Trumpo siekio užtikrinti nacionalinį saugumą dalis.

J.Mattisas išlaikė stiprią JAV jėgos poziciją Senajame žemyne ir išliko itin skeptiškas bendradarbiavimo su Maskva atžvilgiu.

J.Mattisas taip pat išryškino užsienio politikos, kuri daugiausia yra jau paveldėtos politikos išplėtimas, kontūrus.

Nepaisant susirūpinimo dėl D.Trumpo požiūrio į Rusiją ir įsipareigojimų Europos gynybai, J.Mattisas išlaikė stiprias JAV pozicijas Senajame žemyne ir išliko itin skeptiškas bendradarbiavimo su Maskva atžvilgiu.

Be to, buvusio JAV prezidento Baracko Obamos įdiegti esminiai kariniai komponentai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione puikiai gyvuoja ir toliau.

Karinis požiūris į Iraką ir Siriją taip pat beveik nepasikeitė, ir J.Mattisas nebijo to viešai pripažinti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama
AFP/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama

Neseniai duodamas interviu laikraščiui „Islander“, J.Mattisas buvo paklaustas, kuo skiriasi B.Obamos ir D.Trumpo požiūriai į Vidurio Rytus.

„Manau, kad abi administracijos yra labiau variantai šia tema, o ne dramatiškai skirtingi požiūriai“, – sakė J.Mattisas.

J.Mattisas: „Manau, kad abi administracijos yra labiau variantai šia tema, o ne dramatiškai skirtingi požiūriai.“

Tame pačiame interviu J.Mattisas sakė besižavįs D.Trumpo oponentės rinkimuose Hillary Clinton pasiekimais einant valstybės sekretorės pareigas, pavyzdžiui, kad jos diplomatija susilpnino sankcijas Iranui ir taip leido pradėti derybas.

Todėl jei prezidente būtų tapusi H.Clinton, vargu ar jos administracijos gynybos politika smarkiai skirtųsi nuo dabartinės.

Ryškiausiais pokytis karinėje politikoje vadovaujant D.Trumpo administracijai – leidimas Pentagono pareigūnams priimti beveik visus sprendimus.

Tokio pokyčio priežastis – visiškas D.Trumpo abejingumas detalėms ir jo alergija atsiskaitomumui.

Tiesa, toks sprendimas nebūtinai padės reikalams judėti teigiama kryptimi, tačiau leis prezidentui iš balos išlipti sausam tuo atveju, jei reikalai pablogėtų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./J.Sessionsas apklausiamas Senate
AFP/„Scanpix“ nuotr./J.Sessionsas apklausiamas Senate

Kariuomenės lyderiai supranta riziką: matydami, kaip prezidentas baudžia savo paties teisėsaugos vadovus (kurių dauguma buvo ir yra jų artimi kolegos vadinamajame Situacijų kambaryje), jie suvokia, kad gali ateiti ir jų eilė.

Jei D.Trumpas „paaukos“ savo paskirtą generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą, vadinasi, nė vienas iš jų nebus saugus.

Efektyvi kova su terorizmu

D.Trumpo užsienio politika galima pasidžiaugti ir dėl bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje su pagrindinėmis sąjungininkėmis.

Nors nuolat girdime, kaip pablogėjo JAV santykiai su sąjungininkėmis, ypač Europoje, kovos su terorizmu pareigūnai abiejose Atlanto pusėse laikosi kitokios nuomonės.

Nors nuolat girdime, kaip pablogėjo JAV santykiai su sąjungininkėmis, ypač Europoje, kovos su terorizmu pareigūnai abiejose Atlanto pusėse laikosi kitokios nuomonės.

Jų teigimu, santykiai išliko nepakitę, esą, JAV ir Europa toliau dalijasi informacija, koordinuoja veiksmus ir užkerta kelią išpuoliams.

Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike'as Pompeo ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Bossertas paprastai sulaukia mažiau dėmesio, tačiau kovos su terorizmu specialistai iš vyriausybės ir už jos ribų juos vertina aukštais pažymiais.

Be to, panašu, kad D.Trumpo komanda, artimai bendradarbiaudama su sąjungininkėmis ir aviacijos pramone, efektyviai atrėmė grėsmę aviaciniam saugumui – teroristų planus į nešiojamuosius kompiuterius įdiegti sprogmenis.

„Scanpix“ nuotr./Tomas Bossertas
„Scanpix“ nuotr./Tomas Bossertas

T.Bosserto vadovaujamas procesas buvo gana sklandus. Problemos prasidėjo tik tuomet, kai D.Trumpas itin jautrią, su šia grėsme susijusią žvalgybinę informaciją išpliurpė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Diplomatinės pastangos

Diplomatija – dar viena D.Trumpo užsienio politikos dalis, dėl kurios prezidento administracija, panašu, itin stengiasi. Vis dėlto šias pastangas vertinti kol kas ankstoka.

Tiesa, nepaisant didelių vilčių, Rexo Tillersono, kaip valstybės sekretoriaus, vadovavimo pradžia nebuvo itin sėkminga.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rexas Tillersonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rexas Tillersonas

Jam darbą apsunkino daugybė problemų: nedidelis biudžetas, personalo trūkumas, jokios akivaizdžios įtakos sprendimams Baltuosiuose rūmuose neturėjimas, silpna lyderystė.

Didžiąją dalį R.Tillersonas elgiasi su diplomatais taip, tarsi šie būtų kalbanti mobilioji programėlė „Siri“: jie čia tik tam, kad paklausti suteiktų informaciją.

Didžiąją dalį laiko R.Tillersonas elgiasi su diplomatais taip, tarsi šie būtų kalbanti mobilioji programėlė „Siri“: jie čia tik tam, kad paklausti suteiktų informaciją.

Nepaisant to, atsiranda ženklų, kad D.Trumpo komanda yra pasirengusi neblogai pasirodyti diplomatijos srityje. Pavyzdžiui, spręsti sudėtingiausius klausimus ji paskyrė labai gerai vertinamus specialiuosius įgaliotinius.

Nors perspektyvos pasirašyti taikos susitarimą tarp Izraelio ir Palestinos kol kas labai miglotos, JAV specialusis atstovas tarptautinėms deryboms Jasonas Greenblattas giriamas už pastangas dirbti su abiem pusėmis.

Tai itin nustebino tuos, kurie įtariai vertino jo, kaip buvusio prezidento įmonės „Trump Organization“ teisininko, diplomatinės patirties trūkumą.

Dar vienas teigiamas ženklas D.Trumpo užsienio politikoje – Kurtas Volkeris, paskirtas įgaliotiniu spręsti Ukrainos krizę.

Nuotr. iš  „Twitter“/Buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris
Nuotr. iš „Twitter“/Buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris

K.Volkeris – labai talentingas diplomatas ir gudrus ekspertas, turintis griežtą požiūrį Rusijos atžvilgiu. Be to, jį puikiai vertina transatlantinės strategijos bendruomenė.

K.Volkeris – labai talentingas diplomatas ir gudrus ekspertas, turintis griežtą požiūrį Rusijos atžvilgiu. Be to, jį puikiai vertina transatlantinės strategijos bendruomenė.

Pats R.Tillersonas nusipelnė kuklių pagyrų už tai, kad bando tarpininkauti krizei tarp Saudo Arabijos ir Kataro.

Vis dėlto jei R.Tillersonui nepasiseks šioje pasaulio dalyje, kurią jis gerai pažįsta, sunku įsivaizduoti jo sėkmę kur nors kitur.

Tiesa, tai tik trys džiuginančios naujienos. Tai, kas D.Trumpo užsienio politikoje gerai, vargiai kompensuoja visas blogybes, pavyzdžiui, prekybą, Rusiją, klimato kaitą, savanaudišką ir cinišką požiūrį į JAV vaidmenį pasaulyje.

Tie pagarbos verti specialistai, užimantys svarbias pozicijas nacionalinio saugumo srityje, negali kompensuoti esminės silpnybės viršuje.

„Sunku likti optimistiškais, kai visai logiška prognozuoti, kad po metų būsime įsivėlę į konstitucinę krizę, o vidurio kadencijos rinkimų kampaniją temdys apkaltos procesas“, – rašo „Foreign Policy“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais