59 raketos, paleistos iš JAV karo laivų Viduržemio jūroje į Sirijos karinę oro bazę, padarys įtaką valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono kelionės į Maskvą tikslams.
Prieš smūgį Sirijoje buvo spėjama, kad susitikimas Maskvoje bus gaubiamas Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams temos. Ketvirtadienio nakties įvykiai suteikia Vašingtonui naują kozirį.
Dabar jau JAV gali reikalauti Rusijos arba suvaldyti Sirijos režimo lyderį Basharą al Assadą, arba pasitraukti iš Sirijos.
Šis smūgis yra ir savotiška nauja linija, kuri užbrėžiama po neryžtingos buvusio JAV lyderio Baracko Obamos laikysenos. Daugelis jo patarėjų jau 2013 metais ragino į cheminio ginklo panaudojimą atsakyti kariniu smūgiu. Bet B.Obama nusprendė nerizikuoti.
„Tai yra platesnė bėda nei Sirija. Assadas peržengia normą, kuri buvo įsigaliojusi dar po Pirmojo pasaulinio karo“, – teigė buvęs valstybės sekretoriaus Johno Kerry pavaduotojas Antony J.Blinkenas.
B.Obama su Rusijos pagalba buvo privertęs B.al Assadą atiduoti dalį cheminio ginklo atsargų. Pasirodė, kad tiek režimas, tiek Kremlius nuslėpė, kad perduotos ne visos atsargos.
Buvęs JAV prezidentas tuomet džiūgavo, kad jam pavyko susitarti be kraujo praliejimo, tačiau šis džiūgavimas tik dengė vieną didžiausių užsienio politikos klaidų.
Tikrieji darbai – priešaky
D.Trumpas ilgą laiką kritikavo, kad B.Obama buvo silpnas vadovas, nesiėmęs ryžtingų veiksmų. Ketvirtadienio sprendimas pateisino šią kritiką.
Tačiau tikrasis darbas JAV prezidento dar tik laukia ir jis truks artimiausias kelias savaites. B.al Assadas sukrėstas, bet nenugalėtas.
Pirmoji problema, kuri laukia D.Trumpo – Vladimiro Putino reakcija. Taip, Rusijos prezidentas dar prieš išrenkant žarstė pagyrimus D.Trumpui, tačiau tai nereiškia, kad jis leis amerikiečiams atsikovoti įtakos zoną Sirijoje.
Sirijoje jau yra Rusijos karinė bazė, o joje ir oro gynybos sistemos, galinčios sulaikyti JAV karo lėktuvus nuo antskrydžių, o raketas nuo taikinių pasiekimo.
Antroji D.Trumpo bėda – ataka prieš B.al Assado režimą netiesiogiai kertasi su jo tikslu, kuris buvo deklaruotas garsiausiai, kova prieš „Islamo valstybę“. Jei Sirija praras dabartinę valdžią, ją gali perimti džihadistai, o tai būtų tikra tragedija Vašingtonui.
Nėra aišku, ar gerokai sumuštos „Islamo valstybės“ pajėgos yra pajėgios perimti valdžią, tačiau praktika rodo, kad atsivėrusį galios vakuumą Vidurio Rytuose greitai užpildo radikalios politinės jėgos.
Plano nėra
Trečioji D.Trumpo bėda – jis neturi taikos plano Sirijai. 18 mėnesių dėl taikos Sirijoje po visą pasaulį skraidęs ir visas pastangas dėjęs J.Kerry to nepasiekė. D.Trumpui tektų kliautis tokios patirties neturinčio R.Tillersono išmone.
Pats naujasis valstybės sekretorius sėsti prie derybų stalo nenorėtų. O ir pats D.Trumpas gerokai sumažino paramą tiems, kurie nukentėję nuo karo Sirijoje, taip pademonstruodamas, kad nedės daug pastangų į pokarinės padėties sureguliavimą.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas aiškino, kad tokie kariniai smūgiai, lemti humanitarinių iššūkių, yra beprasmiai ir tai neturėtų būti Amerikos reikalas. „Amerika – pirmiausia!“ – kartojo jis.
Bet D.Trumpas pirmą kartą atsimušė į ilgalaikę JAV prezidentų bėdą. Konfliktus ir priemones dažnai renkiesi ne pats. D.Trumpas buvo priverstas reaguoti ir žengė pirmąjį žingsnį.
Dabar išlieka esminis klausimas – ar tai nebus tik paradinis karinių pajėgų panaudojimas, ar prezidentas turi planą, o jei ne, ką lems jo spontaniškas protrūkis?
