Pirminiai rezultatai taip pat parodė, kad ultraortodoksų partijos Jeruzalės miesto taryboje laimėjo beveik pusę balsų. Manoma, kad tai visų pirma lėmė mažas rinkėjų aktyvumas kituose blokuose.
Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai iš pradžių buvo numatyti spalio 31 dieną, tačiau juos teko atidėti dėl prasidėjusio Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo.
Rinkimai buvo surengti antradienį, išskyrus tas vietoves, kuriose karo metu buvo vykdomos plataus masto evakuacijos.
Beveik 150 tūkst. žmonių buvo evakuota iš pasienio teritorijų į pietus nuo Gazos Ruožo sienos ir į šiaurę nuo Libano sienos, kur Izraelio kariuomenė ir „Hamas“ sąjungininkė „Hezbollah“ beveik kasdien apsikeičia ugnimi.
Rinkėjų aktyvumas antradienį buvo mažesnis nei per paskutinius savivaldybių rinkimus 2018 metais – balsavo tik 49 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų.
Tel Avive buvusi ekonomikos ministrė Orna Barbivai (Orna Barbivaja) pripažino pralaimėjimą ilgamečiam dabartiniam merui Ronui Huldai (Ronui Huldajui), kuris šias pareigas eina jau ketvirtį amžiaus.
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos paskelbtais preliminariais rezultatais, paaiškėjo, kad Jeruzalės meras Moshe Lionas (Mošė Lionas) taip pat iškovojo triuškinamą pergalę šiuose rinkimuose.
Izraelio žiniasklaidos duomenimis, antradienio balsavime dalyvavo daug ultraortodoksų bendruomenės atstovų.
Ultraortodoksai sudaro maždaug trečdalį milijono Jeruzalės gyventojų ir tradiciškai balsuoja už politines partijas, kurios gina jų bendruomenės interesus.
Palestiniečiai, kurie turi teisę balsuoti savivaldybių rinkimuose, bet ne Izraelio parlamente, Jeruzalėje sudaro apie 40 proc. gyventojų.
Tačiau dauguma jų boikotuoja savivaldybių rinkimus nuo tada, kai 1967 metais Izraelis užėmė Rytų Jeruzalę, o vėliau ją aneksavo, nors tarptautinė bendruomenė to niekada nepripažino.
