Kapitonė N.Rahmani nusprendė, kad gyventi Afganistane jai jau nėra saugu. Jos advokatės Kimberly Motley teigimu, ši moteris sulaukia daugybės grasinimų ne tik iš su teisėta šalies valdžia kovojančių grupuočių. Nemalonių pastabų ir smerkiančių kalbų jai yra tekę išgirsti ir iš politikų bei Afganistano valdininkų.
„Jeigu ji turėtų grįžti į Afganistaną, nuolat bijotų dėl savo saugumo“, – CNN sakė K.Motley.
Apie tai, kad šalyje tebevyksta karas, naudojama prievarta, diskriminuojamos moterys, kalba ir pati 25-erių pilotė, pastaruosius metus praleidusi mokymuose JAV.
N.Rahmani 2013 metais tapo pirmąja moterimi pilote Afganistano karinėse oro pajėgose. Tokiu būdu ji įgyvendino savo svajonę, o to siekiant ją labai rėmė tėvas, kažkada irgi norėjęs skraidyti pilotuodamas lėktuvus. Be to, tokiu būdu ji siekė parodyti pasauliui, kad „merginos Afganistane gali dirbti tą patį ką ir vyrai“.
Būdama Afganistano karinių oro pajėgų pilote N.Rahmani pasišventė kovai su džihadistais. Ji nedideliu krovininiu lėktuvu jau atskraidė daugiau nei 1000 valandų. Tačiau kuo žinomesnė darėsi kaip kovos už lygias moterų teises simbolis, tuo daugiau kritikos išgirsdavo. Vienas iš esminių įvykių buvo N.Rahmani sprendimas 2015 metais savo lėktuvu nugabenti į ligoninę sužeistus karius. Afganistane tradiciškai moterims negalima gabenti sužeistų arba mirusių karių. Išaiškėjus šiam incidentui, moteris nepajuto tarnybinių sankcijų, tačiau pradėjo sulaukti grasinimų.
Pastaruosius metus N.Rahmani praleido JAV, kur mokėsi pilotuoti didesnį karinį krovininį lėktuvą „C-130 Hercules“. Gruodį, kai mokymai baigėsi, ji kreipėsi dėl prieglobsčio JAV. Toks moters žingsnis sulaukė audringos reakcijos Afganistane, generolas Mohammedas Radmanishas paragino Vašingtoną prašymą atmesti, esą pilotė meluoja dėl grasinimų, norėdama likti Amerikoje.
CNN teigimu, grasinimų sulaukė ne tik N.Rahmani, bet ir jos šeima, kuri buvo priversta jau ne kartą keisti gyvenamąją vietą. Šiuo metu moters prašymas yra nagrinėjamas.