Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pirmosios G.Nausėdos gastrolės: prezidentas vyksta stiprinti santykių su Lenkija

Naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankosi kaimyninėje Lenkijoje, kur susitinka su šios šalies lyderiais. Tai pirmasis oficialus G.Nausėdo prezidentinis vizitas užsienyje, o prieš jį prezidentūros atstovai vieningai kalbėjo apie pastangas gaivinti dvišalius santykius.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

G.Nausėda Varšuvoje susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat – su Seimo ir Senato pirmininkais, premjeru Mateuszu Morawieckiu ir buvusiu premjeru, faktiniu Lenkijos lyderiu laikomu Jaroslawu Kaczynskiu.

A.Duda jau buvo suplanavęs atostogas, bet jas nukėlė dėl G.Nausėdos vizito. Tiesa, kadangi Dudų šeima ilsėtis vis tiek išvyks – ir jau antradienį, abiejų šalių prezidentai ne vakarieniaus, o pietaus.

Skelbiama, kad G.Nausėda su A.Duda aptars šalių bendradarbiavimą, saugumo situaciją regione ir pasirengimą NATO lyderių susitikimui gruodį.

AFP/„Scanpix“ ir 15min nuotr./Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda
AFP/„Scanpix“ ir 15min nuotr./Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda

Jie taip pat kalbėsis apie šalių energetinę nepriklausomybę, transporto infrastruktūrą bei tarptautinius santykius: Rytų partnerystės ateitį, ES darbotvarkę.

Pirmą kartą po 10 metų pertraukos su Lietuvos prezidentu svetur vyksta jo antroji pusė. Diana Nausėdienė vizito metu su Lenkijos prezidento žmona Agata Kornhauser-Duda aplankys specialiosios olimpiados sportininkus.

Nei pasmerkti, nei paremti

„Norime parodyti, kad esame vienose bangose“, – taip vienas su vizito organizavimu susijęs diplomatas 15min apibūdino viešnagės, kuri tiek Lietuvos, tiek Lenkijos spaudoje vadinama susipažinimo vizitu, tikslus.

Abiejų šalių interesai iš tiesų daug kur sutampa. Tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje nerimaujama dėl Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės, abi sostinės pripažįsta būtinybę dėl Rusijos keliamos grėsmės stiprinti gynybinius pajėgumus regione.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lietuvos pasienyje dygstanti nesaugi Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lietuvos pasienyje dygstanti nesaugi Astravo atominė elektrinė

Be to, abiem valstybėms svarbi ES Rytų Partnerystės programa, kuri pastaruoju metu sulaukia gerokai mažiau dėmesio iš didžiųjų Bendrijos šalių. Lenkija ir Lietuva aktyviai remia Ukrainos pastangas integruotis į Vakarų struktūras.

Tiesa, Lietuvos delegacija greičiausiai bandys mandagiai aiškiai neatsakyti į tikėtinus prašymus viešai paremti Lenkiją jos ginče su Europos Komisija dėl galimų teisės viršenybės pažeidimų šalyje.

Birželio pabaigoje ES Teisingumo Teismas paskelbė, kad Lenkijos vyriausybė pažeidė ES teisės reikalavimus, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir kitų teisėjų pensinį amžių.

Toks sprendimas labai nepalankus Varšuvai ir didina tikimybę, kad Briuselis gali inicijuoti „branduolinę“ procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl sisteminių grėsmių teisinės valstybės principui. Teoriškai Lenkija galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus.

Vilnius nenori smerkti Varšuvos, bet nenori ir atsidurti savotiškoje Lenkijos, Vengrijos ir Lietuvos koalicijoje.

Dabar jau buvusi Lietuvos prezidentė Dali Grybauskaitė pernai vasarį aiškiai pasakė, kad Lietuva ketina palaikyti Lenkiją ginče su Europos Komisija. D.Grybauskaitė tada teigė: „Lietuva nepalaikys balsavimo prieš Lenkijos valstybę panaudojant jėgą.“

Toks pasisakymas Varšuvoje buvo sutiktas labai teigiamai, nes daugiau tvirtų sąjungininkų Bendrijoje, išskyrus Viktoro Orbano Vengriją, Lenkija neturi. Vis dėlto G.Nausėdos vizito metu kažin ar tikėtina skambi retorika apie paramą.

Kaip 15min teigė diplomatai, Lietuvos pusė „pati nekels šio klausimo“, nors Lenkija to galbūt norėtų. Kitaip tariant, Vilnius nenori smerkti Varšuvos, bet nenori ir atsidurti savotiškoje Lenkijos, Vengrijos ir Lietuvos koalicijoje.

„Trumpiau tariant, tikrai nesiruošiame išduoti europinių vertybių“, – patikino vienas diplomatas.

Tautinių mažumų klausimas

Žinoma, yra ir išskirtinai dvišalių reikalų – visų pirma, susijusių su tautinių mažumų problemomis ir reikalavimais.

A.Duda šių metų vasarį, atvykęs į Vilnių, pareiškė, kad Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą originaliais – lenkiškais rašmenimis.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę.

Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą originaliais – lenkiškais rašmenimis.

Kiti teigia, kad taip būtų sumenkinamas valstybinės lietuvių kalbos statusas, ir siūlo vardą bei pavardę lotyniškais rašmenimis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Tokį pasiūlymą kaip kompromisinį per prezidento rinkimų kampaniją pateikė ir G.Nausėda. Tiesa, Lenkijos žiniasklaidoje bene iškart po jo pergalės ši idėja buvo sukritikuota kaip neatspindinti Lietuvos lenkų, kurie per rinkimus, beje, aktyviai palaikė G.Nausėdą, norų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diana Nausėdienė ir Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diana Nausėdienė ir Gitanas Nausėda

„Nausėda kalba apie kompromisą, bet tai nėra kompromisas. Juk antrasis paso puslapis neturi jokios teisinės galios – niekas į tą puslapį nežiūri.

Oficialūs asmenvardžiai rašomi pirmajame puslapyje – jis svarbiausias“, – ir 15min teigė Dominikas Wilczewskis, leidinio „Przeglad Baltycki“, rašančio apie Baltijos šalis, žurnalistas.

Neaišku, ar G.Nausėda su A.Duda pažers daug komentarų šiuo klausimu, bet Lietuvos prezidentas anksčiau yra sakęs, kad tikisi, jog pasiūlymas bus priimtinas Varšuvai.

G.Nausėda vizitui į Lenkiją ruošėsi ir susitikdamas su lenkų mokyklų mokytojais, davė interviu lenkiškai Lietuvos žiniasklaidai. Į Varšuvą, 15min žiniomis, prezidentas ir visa delegacija vežasi žinutę, esą „svarbiausias pjūvis – ne etniškumas, o pilietybė“.

Be to, planuojama pakviesti A.Dudą į šių metų rudenį numatytą 1863-1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikų, kurie buvo rasti ir identifikuoti Gedimino kalne, perlaidojimo ceremoniją.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Zigmantas Sierakauskas
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Zigmantas Sierakauskas

Tiesa, tam gali sutrukdyti politika – Lenkijoje rudenį kaip tik turėtų vykti nauji parlamento rinkimai, o valdančiųjų kova su opozicija žada būti labai įtempta.

Bendraus su J.Kaczynskiu

15min šaltinių žiniomis, nors kiti oficialūs G.Nausėdos vizitai į užsienio šalis dar nėra suplanuoti, tikėtina, kad prezidentas liepos pabaigoje, greičiausiai 23 dieną, lankysis kaimyninėje Latvijoje, o jau rudenį – Estijoje.

Be to, greičiausiai ne už kalnų ir viešnagė Briuselyje. G.Nausėda per rinkimų kampaniją pats teigė sieksiantis pratęsti tradiciją, kad prezidentas, o ne premjeras vyksta į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimus.

Dėl „Brexit“ reikalų vis dar daug, tad gali būti šaukiami ir neeiliniai viršūnių susitikimai, nors šiuo metu diskusijos EVT lygiu Briuselyje numatomos tik spalio 17–18 dienomis.

Tuo metu Lenkijos visuomenė G.Nausėdos vizito išvakarėse išgirdo, jog valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis J.Kaczynskis, su kuriuo antradienį susitinka ir Lietuvos prezidentas, iki 2023 metų pasitrauks iš posto – kad partijos vairą perimtų naujas vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

J.Kaczynskis yra parlamento narys be jokio posto ministrų kabinete, bet jis laikomas įtakingiausiu Lenkijos politiku, brėžiančiu valstybės kursą.

Beje, būtent todėl, kad J.Kaczynskis yra eilinis parlamentaras, kilo klausimų dėl protokolo: ar dera valstybės vadovui G.Nausėdai susitikti su juo privataus pokalbio?

Lietuvos diplomatai 15min privačiai teigė problemos nematantys – juk ne paslaptis, kad būtent J.Kaczynskis yra tikrasis Lenkijos politinis lyderis: „O apsičiupinėti reikia.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?