Praėjusį ketvirtadienį Vašingtono nacionalinėje katedroje vyko buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio laidotuvės, kuriose dalyvavo buvę prezidentai Billas Clintonas, George'as W.Bushas, Barackas Obama ir būsimasis prezidentas D.Trumpas.
Visi jie, išskyrus J.Bideną, Amerikos žmonių sprendimu buvo išrinkti prezidentais antrąjį kartą.
Kai J.Bidenas, sakydamas gedulingą kalbą, išreiškė pagarbą J.Carteriui, kitam vieną kadenciją tarnavusiam prezidentui, buvo sunku nepastebėti ir kitų paralelių, pastebėjo BBC žurnalistai.
„Daugelis mano, kad jis buvo iš praėjusios epochos, tačiau iš tikrųjų jis matė toli į ateitį“, – pareiškė J.Bidenas. Paskui jis atkreipė dėmesį į J.Carterio nuopelnus skatinant pilietines teises, jo darbą taikos ir branduolinių ginklų neplatinimo srityje ir pastangas saugoti aplinką.
Tačiau savaitės pradžioje J.Bidenas prabilo apie savo paties palikimą ir apie tai, kaip jį turėtų vertinti istorija.
„Tikiuosi, kad istorija pasakys, jog atėjau ir turėjau planą, kaip atkurti ekonomiką ir atstatyti Amerikos lyderystę pasaulyje, – sakė jis interviu amerikiečių televizijai. – Ir tikiuosi, kad joje bus užfiksuota, jog tai dariau sąžiningai ir dorai, kad sakiau tai, ką galvojau.“
J.Bideno palikimas
J.Bidenas palieka Baltuosius rūmus su beveik žemiausiu per visą savo prezidentavimo laikotarpį reitingu. Naujausios „Gallup“ apklausos duomenimis, jį teigiamai vertina tik 39 proc. respondentų, o kadencijos pradžioje jų buvo 57 proc.
Taip, pastebi žurnalistai, J.Bidenas pasiekė laimėjimų – sugebėjo per Kongresą, nepaisant nedidelės daugumos, priimti sudėtingus investicijų ir infrastruktūros teisės aktus, sustiprinti ir išplėsti NATO, į federalinių teisėjų suolus paskirti daug įvairių teisėjų. Tačiau bent jau kol kas tai užgožia kiti dalykai.
Dabartinė jo vieta istorijoje yra demokratų tarpuvaldis tarp dviejų D.Trumpo prezidentavimo kadencijų. Tikėtina, kad greičiau tai yra pertrūkis, o ne posūkis.
„Jis norėtų, kad jo palikimas būtų tai, jog jis išgelbėjo mus nuo D.Trumpo, – BBC sakė rašytoja ir demokratų strategė Susan Estrich. – Tačiau, deja, jo palikimas yra vėl D.Trumpas. Jis yra tiltas nuo Trumpo 1 iki Trumpo 2“.
„Taip neturėjo būti. J.Bidenas ir jo komanda buvo blaškomi įvykių – kai kurie nuo jo priklausė, o kai kurie – ne. Tačiau tie, kurie padarė daugiausiai žalos, buvo visiškai nuspėjami – ir, tiesą sakant, numatyti, – tačiau prezidentas ir jo administracija, regis, buvo užklupti lyg iš pasalų. Už tai jie sumokėjo didelę kainą“, – rašo BBC.
Nuo chaoso Kabule iki pirmųjų klaidų
Pirmoji J.Bideno, kaip prezidento, klaida buvo padaryta Afganistane, chaose, kuris kilo 2021 m. rugpjūtį JAV pajėgoms pasitraukiant iš šalies.
Dėl karių išvedimo buvo deramasi paskutiniais D.Trumpo administracijos darbo mėnesiais, tačiau J.Bidenas jį palaikė – nepaisant kai kurių savo karinių patarėjų perspėjimų.
Tos baisios prognozės pasirodė pranašiškos, nes Kabule kilo panika ir neramumai. Iki to mėnesio pabaigos J.Bideno reitingas, anot „Gallup“ apklausų, pirmą kartą nukrito žemiau 50 proc. ir daugiau niekada nebeatsigavo.
Deja, prezidento padėtis šalies viduje buvo tokia pat nepalanki. Vasarą JAV infliacija pirmą kartą per 30 metų viršijo 5 proc.
Iždo sekretorė Janet Yellen teigė mananti, kad šis šuolis buvo „laikinas“. Kai kurie administracijai nepriklausantys asmenys, ypač B.Obamos iždo sekretorius Larry Summersas, manė kitaip.
Po metų, 2022 m. birželio mėn., infliacija pasiekė aukščiausią lygį – 9,1 proc.
Ir nors iki 2024 m. vasaros mėnesiniai infliacijos rodikliai nukrito žemiau 3 proc., nedarbas išliko nedidelis, ekonomikos augimas buvo stabilus, o JAV pasiekė geresnius rezultatus nei kitos pramoninės pasaulio šalys, rinkėjai nepamiršo ir neatleido bei toliau pesimistiškai vertino ekonomiką.
Kiti klausimai buvo panašūs: J.Bideno administracija vangiai reagavo į po COVID-19 pandemijos JAV ir Meksikos pasienyje išaugusį nelegalios migracijos atvejų skaičių.
Be to, ji, regis, buvo nustebinta, kad respublikonų remiama migrantų perkėlimo į demokratų valdomus šiaurinius miestus programa turės trikdantį poveikį vyriausybės paslaugoms toli nuo sienos.
„COVID testų ir mišinių kūdikiams trūkumas, smarkiai išaugusios kiaušinių kainos, „Roe prieš Wade“ teisės į abortą apsaugos pabaiga, karai Ukrainoje ir Gazos Ruože – po kiekvieno, atrodytų, nenumatyto gaisro, su kuriuo susidūrė J.Bideno administracija, iškildavo du nauji“, – rašoma straipsnyje.
Šie iššūkiai brangiai kainavo ne tik J.Bidenui ir jo partijai. Jie iš aukščiausių postų išstūmė demokratinius valstybių vadovus visame pasaulyje.
Pagyvenęs vyras prasta atmintimi
Viso to fone administracijos atsakymai kartais buvo akivaizdžiai neadekvatūs. 2021 m. lapkričio mėn. energetikos sekretorė Jennifer Granholm, duodama interviu televizijai, paklausta apie naftos gavybos didinimą Amerikoje siekiant sumažinti dujų kainas, atsakė juokdamasi.
„Tai juokinga, – pasakė ji. – Kad tik turėčiau stebuklingą lazdelę“.
J.Bidenas – kadaise laikytas talentingu komunikacijos specialistu ir oratoriumi – pasirodė ne toks gabus užmegzti ryšį su Amerikos žmonėmis. Buvo matyti ir jo senėjimo požymių.
„Žiūrėdamas, kaip J.Bidenas kalba, aš galvoju, o Dieve mano, tai visai kitas žmogus“, – sakė aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas, dirbęs pirmaisiais J.Bideno administracijos metais ir kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Galbūt tiesiog, kai esi ten kiekvieną dieną, to nepastebi“, – pridūrė jis.
Specialiojo patarėjo Roberto Huro, paskirto tirti, kaip J.Bidenas tvarkė įslaptintus dokumentus, ataskaitoje prezidentas pavadintas „pagyvenusiu žmogumi, turinčiu prastą atmintį“, o tai sukėlė pasipiktinimą tarp demokratų.
Be to, dabartinio JAV prezidento bendravimas su žiniasklaida buvo apribotas, o vieši pasirodymai buvo griežtai suplanuoti. Jo žodinės klaidos ir suklupimai tapo penu respublikonų išpuoliams prieš prezidentą ir demokratus.
„Tačiau J.Bidenas tęsė darbą, pasiryžęs siekti antrosios kadencijos ir ją laimėti“, – priminė BBC.
J.Bideno aplinka: apsistatė veteranais
Prezidentavimo laikotarpiu J.Bidenas apsupo save vyriausybinės tarnybos veteranais. Jo valstybės sekretorius Antony Blinkenas buvo vienas svarbiausių jo patarėjų užsienio politikos klausimais nuo pat darbo Senate laikų. Į generalinio prokuroro postą buvo paskirtas Merikas Garlandas, žymus apeliacinio teismo teisėjas, B.Obamos 2016 m. nesėkmingai pasirinktas į Aukščiausiąjį Teismą. Y.Jellen, jo pasirinkta į iždo ministro postą, anksčiau vadovavo Federalinei rezervų sistemai.
Baltuosiuose rūmuose J.Bidenas savo personalo vadovu pasirinko Roną Klainą, dešimtmečius dirbusį demokratų prezidento administracijoje. Mike'as Donilonas, dar vienas J.Bideno veteranas, dirbo vyresniuoju patarėju.
„Amerikos gelbėjimo plane“, kuris buvo priimtas praėjus vos dviem mėnesiams po J.Bideno atėjimo į valdžią, buvo numatyta beveik 2 trilijonai JAV dolerių naujų vyriausybės išlaidų. Pagal jį buvo išplėstos sveikatos priežiūros subsidijos, finansuotas „COVID“ vakcinų platinimas ir išmokų programa, kuri perpus (iki 5 proc.) sumažino vaikų skurdą.
Vėliau tais pačiais metais demokratai ir kai kurie respublikonai susivienijo, kad priimtų investicijų į infrastruktūrą įstatymą, į kurį buvo įtraukta 1 trilijonas JAV dolerių naujų išlaidų transporto, švarios energijos, vandens, plačiajuosčio ryšio ir kitoms statybų programoms.
Po to sekė ir kiti įstatymai – tai buvo teisėkūros darbotvarkė, kuriai prilygo nedaugelis šiuolaikinių pirmosios kadencijos prezidentų, tačiau kai kurie kritikai mano, kad visa tai turėjo lemtingą trūkumą.
Pensilvanijos universiteto istorijos docentas Brentas Cebulas BBC teigė, kad J.Bidenas pernelyg daug dėmesio skyrė politikos pokyčiams, kurių ekonominė nauda vidutiniams Amerikos darbuotojams pasireiškia tik po kelerių metų.
„Manau, kad su šiais dideliais teisės aktais susijęs laiko horizontas neatitiko prezidento rinkimų poreikių“, – sakė jis.
J.Bidenui būtų buvę geriau rasti būdų, kaip greičiau suteikti apčiuopiamą naudą rinkėjams – šią mintį neseniai duotame interviu išsakė pats J.Bidenas.
Vidinė kova ir nusivylimas
BBC pastebėjo, kad J.Bideno komanda taip pat pasirodė ne tokia pajėgi, kai sėkmė buvo matuojama ne priimtais įstatymais, o kasdiene pranešimų kova su politine opozicija, kuri darėsi vis atkaklesnė.
Aukšto rango J.Bideno pareigūnas sakė, kad Baltųjų rūmų komanda buvo ryžtingesnė jo prezidentavimo pradžioje.
„Kai reikalai ėmė strigti ir prarandamas jausmas, kad pavyksta padaryti didelius darbus, gali kilti vidinė kova ir nusivylimas“, – prisipažino jie ir pridūrė, kad, jų manymu, didinant spaudimą, J.Bideno aplinka tapo labiau izoliuota.
Po dvejų metų atokvėpio jo politiniai oponentai pradėjo tyrimus, surengė klausymus (dėl pasitraukimo iš Afganistano, Bidenų šeimos verslo reikalų ir kt.), o 2023 m. rugsėjį oficialiai inicijavo prezidento apkaltos tyrimą. Visą tą laiką J.Bideno palankumas visuomenėje svyravo ties 40-čia procentų.
Sužlugdyta rinkimų kampanija
2023 m. balandžio 25 d. J.Bidenas oficialiai paskelbė savo kandidatūrą į prezidentus kampanijos vaizdo įraše, kuriame perspėjo, kad D.Trumpo „ekstremistai“ kelia grėsmę Amerikai.
Taip pat jis ne kartą pabrėžė, kad Jungtinėse Valstijose infliacija mažėja, o ekonomika auga, aiškino, kad tai yra planas ateičiai, būdas „atkurti amerikietišką svajonę“.
B.Cebulas mano, kad tai buvo blogas žingsnis.
„Jis praleido didžiąją dalį pavasario ir vasaros pradžios kalbėdamas apie tai, kad yra sėkmingiausias ekonominis prezidentas šiuolaikinėje istorijoje, tai buvo labai nesuderinama“, – pažymėjo jis.
Nors rinkiminės kampanijos metu netrūko pranešimų apie tai, kad viena ar kita J.Bideno kalba pasisuko netikėta linkme, nes prezidentas darydavo ilgas pauzes, kurių metu būdavo sumišęs, kalbėdavo iškraipytais žodžiais, jis buvo įsitikinęs, kad yra „žmogus, galintis nugalėti D.Trumpą“.
„Nesu jaunas vaikinas, tai ne paslaptis, – kampanijos reklamoje sakė J.Bidenas. – Bet štai kas: aš suprantu, kaip pasiekti, kad viskas būtų padaryta Amerikos žmonėms“.
Nors ir spyriojosi, liepos mėnesį įvyko katastrofiški debatai su D.Trumpu, kuriuose jo pasirodymas buvo painus ir kartais net nesuprantamas. Tai tarsi patvirtino respublikonų įžeidimus dėl jo amžiaus ir sudavė lemtingą smūgį jo kampanijai.
Galiausiai, po to, kai D.Trumpas įžūliai atsakė į nepavykusį pasikėsinimą jį nužudyti ir liepos viduryje surengė triukšmingą, vieningą nacionalinį partijos suvažiavimą, J.Bidenas pasitraukė iš lenktynių dėl posto ir perleido savo vietą viceprezidentei Kamalai Harris.
„D.Trumpo pergalė prieš K.Harris, J.Bideno pasirinktą įpėdinę, užtikrino, kad galutinis rinkimų nuosprendis pusę amžiaus trukusiai J.Bideno politinei karjerai bus atmetimas ir pralaimėjimas“, – rašo BBC.
Spėliojama, koks būtų buvęs J.Bideno palikimas, jei jis būtų tiesiog pasitraukęs – jo žodžiais tariant, „perdavęs deglą“ – ir nesiekęs antrosios kadencijos.
„Reikėjo surengti pirminius rinkimus, – teigia S.Estrich. – Jo įpėdinis būtų turėjęs laiko pasisakyti“.
Tikėtina, kad J.Bideno amžius ir neblėstantis D.Trumpo užsidegimas „buvo tie gaisrai, kurių jo administracija taip ir nesugebėjo užgesinti ir kurie galiausiai pasiglemžė jo prezidentavimą“.
Paskutiniai barjerai
Savo kadencijos metu J.Bidenas susidūrė su dar viena krize – po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį jis perspėjo Tel Avivą neperlenkti lazdos, reaguojant į kraujo praliejimą.
Kaip ir Rusijos invazijos į Ukrainą atveju, prezidentas buvo įsitraukęs į pasaulio reikalus. Tačiau kitaip nei Ukrainoje, kai J.Bidenas subūrė vieningą Vakarų koaliciją prieš invaziją, nuolatinė JAV parama Izraeliui mažino entuziazmą ir paramą J.Bidenui kai kuriuose frontuose namuose.
Tuo pat metu J.Bidenas susidūrė su vis didėjančiomis savo sūnaus Hunterio teisinėmis problemomis: birželį įvyko teismo procesas ir šis buvo nuteistas.
Šeimos bėdos mažų mažiausiai atitraukė prezidento dėmesį ir jį emociškai išsekino, mano BBC žurnalistai. Nors anksčiau J.Bidenas buvo užtikrintas, kad nesuteiks savo sūnui malonės, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo D.Trumpas, jis persigalvojo. Šis jo žingsnis sulaukė pasmerkimo net iš kai kurių JAV sąjungininkių.
„Lygiai po savaitės D.Trumpas duos priesaiką ir tikriausiai imsis griauti didžiąją dalį to, ką J.Bidenas nuveikė per pastaruosius ketverius metus. Nuo to, kaip veiksmingai jam tai pavyks padaryti, priklausys, koks bus ilgalaikis J.Bideno palikimas“, – išskyrė straipsnio autoriai.