ES su „AstraZeneca“ susiriejo sausio pabaigoje, kai kompanija informavo Briuselį, kad pirmąjį 2021 m. ketvirtį nepristatys tiek vakcinų dozių, kiek sutarta, dėl problemų vienoje gamykloje.
Eurokratai ypač supyko, kai kompanijos vadovas Pascalis Soriot pabrėžė, kad konkretus įsipareigojimas tiekti konkretų dozių kiekį nėra įrašytas sutartyje, nors vėliau paviešinus dalį kontrakto paaiškėjo, kad taip greičiausiai ir yra.
Pyktis Briuselyje liejosi ir „AstraZeneca“ atsisakius perkelti dalį dozių į ES šalis iš gamyklų Jungtinėje Karalystėje – Stafordšyre ir Oksforde. Kompanija paskelbė, kad pagal susitarimą su Oksfordo universitetu šios dozės turi likti britams.
Būtent tada ES, netgi įtardama, kad Bendrijos šalių gamyklose gaminamos vakcinų dozės iškeliauja į Jungtinę Karalystę, nusprendė patvirtinti mechanizmą, pagal kurį vakcinų gamintojai turi gauti oficialų leidimą eksportuoti dozes iš ES.
Nusprendė neleisti išvykti vakcinos dozėms
Komisija kelias savaites tikino, kad toks mechanizmas reikalingas tiesiog dėl skaidrumo – kad nekiltų nesusipratimų ir nuoskaudų.
Tiesa, U.von der Leyen visų 27 ES šalių narių vadovus praėjusią savaitę patikino, kad eksportas tikrai bus draudžiamas tais atvejais, kai gamintojai nevykdys sutartyse numatytų įsipareigojimų. Taip šis atvejis, regis, ir yra interpretuojamas.
„AstraZeneca“ vakcinas gamina, kaip minėta, Jungtinėje Karalystėje, bet ES dirba keturios jos gamyklos – Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Italijoje.
O Australija kaip tik užsisakė iš kompanijos 53 mln. vakcinos dozių. Jų pristatymas turi prasidėti kovo mėnesį – „AstraZeneca“ vakcinos dozes, beje, gabenti ir laikyti paprasčiau nei „Pfizer/BioNtech“ gaminius, kuriems reikia specialių šaldiklių.
Praėjusios savaitės pabaigoje apie ketinimą užblokuoti vakcinos dozių siuntą buvo informuota EK, kuri tokiam žingsniui pritarė.
Visa problema, už kurios ir užsikabino naujoji Mario Draghi vyriausybė Romoje, tapo tai, kad praėjusią savaitę „AstraZeneca“ į Italiją pristatė 10–15 proc. mažiau vakcinos dozių, nei tikėtasi.
Kompanija patikino, kad savo įsipareigojimą pristatyti Italijai 4,2 mln. dozių per pirmąjį šių metų ketvirtį gerbs. Tačiau Italijos vyriausybė iškart suskubo veikti: praėjusios savaitės pabaigoje apie ketinimą užblokuoti vakcinos dozių siuntą buvo informuota EK, kuri tokiam žingsniui pritarė.
M.Draghi, buvęs Europos centrinio banko pirmininkas, per Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir pats tvirtino, kad Bendrija turėtų griežčiau kontroliuoti vakcinų dozių eksportą.
Italijos užsienio reikalų ministerija dar pranešė, kad Australija nėra laikoma „pažeidžiama valstybe“ ir kad sprendimas (užblokuoti vakcinų siuntą, – red.) buvo priimtas „toliau trūkstant vakcinų ES ir Italijoje, vėluojant „AstraZeneca“ vakcinų siuntoms ir dėl didelio eksportui paruoštų vakcinų kiekio“.
Atidaryta Pandoros skrynia?
Toks Italijos sprendimas, kaip manoma, dar labiau padidins nerimą tų, kurie įžvelgia, kad ES renkasi protekcionizmo kelią vakcinų tiekimo atžvilgiu.
„Pandoros skrynia atidaryta. Klaida. Pavyzdys kitiems. Gali būti tragiškų pasekmių tiekimo grandinėms. Pasaulinės kovos dėl COVID-19 vakcinų preliudija? Eskalavimas neišvengiamas“, – tviteryje parašė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas, vokietis Berndas Lange.
Vis dėlto pati EK nuosekliai pabrėžia, kad apie jokius draudimus kalbėti negalima. Negana to, EK pirmininkė U.von der Leyen vasario pabaigoje kaip tik pabrėžė, kad Bendrija toli gražu nesielgia taip, kaip, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir JAV, kurios iš tiesų blokuoja vakcinų eksportą.
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas vos pradėjęs eiti pareigas pasirašė įsaką, kuriuo uždraudė eksportuoti vakcinas. Nurodymą buvo suformulavusi dar Donaldo Trumpo administracija, ir jis nebuvo pakeistas.
ES diplomatas: Italija pasiuntė daugiau nei aiškią žinią „AstraZeneca“: sutartis reikia gerbti. „AstraZeneca“ pirmąjį ketvirtį į ES pristatys 60 mln. dozių mažiau, nei buvo sutarta – taip sukeliamas pavojus 30 mln. ES piliečių gyvybėms.
Savo ruožtu ES nuo to laiko, kai buvo patvirtinta eksporto autorizavimo schema, buvo pritarusi maždaug 150 prašymų eksportuoti vakcinų dozes. Italija pirmoji atmetė tokį prašymą.
„Italija pasiuntė daugiau nei aiškią žinią „AstraZeneca“: sutartis reikia gerbti. „AstraZeneca“ pirmąjį ketvirtį į ES pristatys 60 mln. dozių mažiau, nei buvo sutarta – taip sukeliamas pavojus 30 mln. ES piliečių gyvybėms.
Ši situacija, nulis pastangų pataisyti padėtį, nesugebėjimas net atsiprašyti ir drąsa tada prašyti leidimo vakcinos dozių eksportui – labai įžūlus žingsnis. Italija pagrįstai užkirto tam kelią“, – „The Guardian“ tvirtino vienas ES diplomatas.
Bendrija su „AstraZeneca“ yra susitarusi dėl 400 mln. šios kompanijos kartu su Oksfordo universitetu sukurtos vakcinos dozių. Vokietija, Prancūzija, Belgija ir kitos šalys šiomis dienomis atsisakė iki šiol galiojusios rekomendacijos šia vakcina neskiepyti senjorų.
