„Kalbame apie dešimtis robotizuotos ir bepilotės įrangos vienetų vienu metu nedideliame fronto ruože“, – paaiškino 13-osios nacionalinės gvardijos brigados atstovas spaudai.
Pasak „Forbes“ analitiko Davido Axe’o, tai buvo įspūdingas technologinis pasiekimas, o tuo pačiu ir nerimą keliantis pervargusių Ukrainos pajėgų silpnumo ženklas.
„Būtent bepilotės antžeminės transporto priemonės turi didelių trūkumų ir vis dar negali visiškai pakeisti žmonių pėstininkų“, – rašo D.Axe’as.
Pasak jo, tai, kad brigadai apskritai reikėjo pakeisti karius robotais, rodo, kiek mažai žmonių jie turi, palyginti su rusų daliniais, su kuriais kovoja. 13-oji Nacionalinės gvardijos brigada gina penkių mylių ilgio fronto linijos ruožą aplink Hlybokės miestą, esantį į pietus nuo Ukrainos ir Rusijos sienos. Ji atlaiko ne mažiau kaip keturių rusų pulkų pajėgas.
„Tai ne daugiau kaip 2 000 ukrainiečių ir apie 6 000 rusų. Gyvosios jėgos santykis yra maždaug toks pat visoje 800 mylių ilgio Rusijos 34 mėnesius trunkančio platesnio karo prieš Ukrainą fronto linijoje. Rusijos karių skaičius vis dar gerokai viršija Ukrainos karių skaičių, nepaisant to, kad nuo 2022 m. vasario mėn. rusai patyrė maždaug dvigubai daugiau nuostolių nei ukrainiečiai“, – rašo analitikas.
Pirma tokia ataka
Ukrainos operacijoje dalyvavo nuotoliniu būdu valdomi skraidantys stebėjimo ir minų paieškos bepiločiai orlaiviai, ant žemės ir ore veikiantys vienkartiniai sprogstamieji robotai, taip pat šaunamaisiais ginklais ginkluoti antžeminiai robotai.
Rugsėjo mėnesį ukrainiečių antžeminis robotas išvalė rusų tranšėją Kursko srityje, tai parodė, kad tokios atakos yra įmanomos. Rusija pati bandė surengti nedidelio masto antžeminių robotų išpuolius, tačiau ne taip sėkmingai.
D.Axe’as pažymi, kad problema yra tame, jog nors robotai moka stebėti ir pulti, jie labia prastai sugeba sulaikyti. Norėdamos išlaikyti teritoriją, kariuomenės pėstininkus dislokuoja tranšėjose. Jie sėdi, laukia ir kviečia pastiprinimą, kai priešas puola. Tai nuobodi, varginanti, nuolatinio budrumo reikalaujanti tarnyba.
„Kai žmogus operatorius nuotoliniu būdu stebi mūšio lauką per techninės priežiūros reikalaujančio antžeminio roboto jutiklius, nuolatinis budrumas yra sudėtingas“, – rašo D.Axe’as.
Jis taip pat pastebi, kad mašinos greitai sugenda.
„Kaip nustatė Kalifornijos analitinis centras RAND, atlikęs hipotetinį JAV („mėlynųjų“) ir Rusijos („raudonųjų“) kariuomenių batalionų, iš dalies aprūpintų ginkluotais antžeminiais bepiločiais orlaiviais, susidūrimą, jų radijo duomenų perdavimo kanalai labai jautrūs priešo trukdžiams. „Mėlynųjų“ gebėjimą veikti labai sumažino „raudonųjų“ slopintuvai“, – RAND išvadą cituoja D.Axe’as.
Po beveik trejus metus trukusio karo Ukraina neabejotinai pirmauja pasaulyje karinės robotikos srityje. Tačiau ukrainiečių inovacijos iš dalies yra atsakas į jų neviltį, t. y. į tai, kad jiems sunkiai sekasi įdarbinti pakankamai žmonių karių, kad galėtų susikauti su rusais.
