Šios iš penkių šalių karių sudarytos armijos dislokavimo vadinamajame Sahelio regione tikslas būtų sustiprinti saugumą – šiaurinėje Afrikos dalyje siautėja tiek nelegalūs žmonių gabentojai, tiek ekstremistai.
Nuo 2014 metų Sacharos dykumos regione žuvo 30 tūkst. žmonių, o dar apie 10 tūkst. migrantų, bandžiusių ieškoti laimės Europoje, nuskendo Viduržemio jūroje.
Vadinamąsias G5 pajėgas, kurios Sahelyje turėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, aktyviai remia Prancūzija ir Italija. Visgi būsimajai armijai trūksta pinigų, be to, abejojama jos mandatu. Galiausiai teigiama, kad Sahelio regionui reikia daugiau humanitarinės pagalbos, o ne karių.
Trūksta finansavimo
Svarbiausia, kad JAV vyriausybė, kuri vadovaujant D.Trumpui priešinasi daugeliui naujų tarptautinių iniciatyvų, kol kas atsisako leisti JT suteikti finansavimą G5 pajėgoms.
Būsimų pajėgų vadovybė teigia, kad vien pirmaisiais metais reikėtų maždaug 423 mln. eurų, tačiau kol kas surinkta tik 108 mln. eurų.
Būsimų pajėgų vadovybė teigia, kad vien pirmaisiais metais reikėtų maždaug 423 mln. eurų, tačiau kol kas surinkta tik 108 mln. eurų. Beveik pusę šių lėšų skyrė ES šalys. Jungtinė Karalystė armijos sukūrimą „iš principo“ remia, tačiau pinigų kol kas nepasiūlė.
Tiesa, Vakarų diplomatai tikisi, kad Vašingtonas lėšų svarbiam projektui skirs ne per JT programas, o pats. Vis dėlto kol kas bent jau Prancūzija, kurios poziciją palaiko JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir Afrikos šalių lyderiai, tikisi įtikinti D.Trumpo administraciją, kad pajėgas turėtų finansiškai paremti būtent JT.
„Regionas dabar įstrigęs mirtiname cikle, kuriame nesaugumo jausmą didina prasta politinė valdžia, chroniškas skurdas ir klimato kaitos pasekmės“, – šį mėnesį savo pranešime JT Saugumo Tarybai rašė A.Guterresas.
„Jei tarptautinė bendruomenė skubiai nesiims veiksmų, viso regiono stabilumui iškils grėsmė, o didžiausią kainą sumokės paprasti civiliai“, – pridūrė portugalas, savo žodžius akivaizdžiai taikydamas JAV.
Tikimasi, kad naujoji armija su islamo terorizmu ir žmonių gabentojais kovos Burkina Fase, Čade, Malyje, Mauritanijoje ir Nigeryje. Būtent šių šalių kariai sudarys pajėgas.
Operacijos – jau lapkritį
Pakeisti situaciją Šiaurės Afrikoje, žinoma, ypač suinteresuotos Europos šalys ir Europos Sąjungos vadovybė. Į Senąjį žemyną plūstantys migrantai sukėlė įtampų pietinėje Europos dalyje, suskaldė Bendriją ir supjudė ES politikus.
Šiais metais žmogaus teisų gynimo organizacijos kritikuoja ES bandymus „išsiųsti“ problemą atgal į Šiaurės Afriką: skiriama pinigų Libijos saugumo pajėgoms, per Viduržemio jūrą grąžinami migrantai.
Turbūt nenuostabu, kad būsimąsias pajėgas aktyviai remia Italija, kur atvyksta daugiausia migrantų iš Afrikos, ir Prancūzija, kuri yra buvusi kolonijinė galia. Paryžius į pirmadienio susitikimą JT būstinėje Niujorke net siunčia savo užsienio reikalų ministrą Jeaną-Yvesą Le Drianą.
Būsimąsias pajėgas aktyviai remia Italija, kur atvyksta daugiausia migrantų iš Afrikos, ir Prancūzija, kuri yra buvusi kolonijinė galia.
Be to, šių metų liepą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi Malio sostinėje Bamake, o spalį, kad įvertintų, ar planai dėl G5 pajėgų realistiški, į tris Sahelio regiono šalis vyko diplomatai iš visų 15 dabartinių JT Saugumo Tarybos narių.
Pajėgų vadavietės įrengimo darbai jau vyksta Malio centriniame Sevarės mieste. Pirmųjų operacijų laukiama jau lapkritį, o jų tikslas – sustiprinti saugumą pasienio teritorijose, kur ekstremistai įvykdo daugiausia išpuolių.
Kai kurie diplomatai tikisi, kad incidentas spalio 4-ąją, kai džihadistai Nigeryje užpuolė ir nužudė 4 JAV specialiųjų pajėgų karius, pabudino Amerikos ginkluotųjų pajėgų vadovybę.
MINUSMA situacijos negelbsti
Kad Afrikoje kyla daugybė ir kils dar daugiau problemų, neabejojama. Kalbant vien apie Burkina Fasą, Malį, Mauritaniją, Nigerį ir Čadą, šiose penkiose šalyse kartu sudėjus šiandien gyvena apie 78,4 mln. žmonių.
Bet šis skaičius jau 2030-aisiais turėtų pasiekti net 118 mln. 2050-aisiais – net 204,6 mln.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija neseniai įspėjo, kad būtent dėl klimato kaitos padarinių ir jų sukeliamo skurdo islamo ekstremistams bus vis lengviau verbuoti naujokus į savo grupuotes.
Tiesa, yra ir kritikų – ypač siūlymų, kad naująsias pajėgas finansuotų ir prižiūrėtų būtent JT. Ši organizacija Malyje jau yra įsteigusi iš 11 tūkst. taikdarių sudarytą situacijos stabilizavimo misiją MINUSMA.
Šios antiteroristinės pajėgos už 1 mlrd. eurų biudžetą buvo suburtos dar 2013 metais ir neteko daugiau nei 130 karių, tačiau pagerinti saugumo Malyje nesugebėjo. Malyje taip pat veikia per 3 tūkst. Prancūzijos karių.
