Žaibiškai išplito internete
Bene pirmasis sprogstančio laivo įrašu pasidalijo Andrijus Bileckis, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas, politinės partijos „Nacionalinis korpusas“ lyderis, buvęs pirmasis „Azovo“ bataliono vadas ir parlamentaras.
Prie 10 sekundžių trukmės įrašo, kuriame matyti tik sprogstantis laivas, jis pridėjo trumpą komentarą ukrainiečių kalba: „Taip galėtų (sudegti – red. past.) kreiseris „Moskva“ ir visas RF jūros laivynas.“
Tuo metu, kai pasirodė šis įrašas – ankstyvą ketvirtadienio popietę – Rusija tikino, kad gaisras kreiseryje buvo lokalizuotas. Naujienų agentūra „RIA Novosti“ tuo metu skelbė, kad atvirą ugnį pavyko suvaldyti, „Moskva“ galinti plaukti.
Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo A.Bileckis, matyti, kad laivas po atakos visiškai apimtas ugnies, – tai neatitiko šių pranešimų.
Nors karo metu tokias žinias patikrinti sunku ir jos dažnai gali būti atmieštos dezinformacijos, tuo metu dar nebuvo oficialaus patvirtinimo net iš Vakarų, kad „Moskva“ nuskendo.
Tik ketvirtadienio vakarą Rusijos gynybos ministerija pranešė, jog laivas nuskendo, o Pentagonas tik dar kitą dieną patvirtino, kad kreiseris paskendo dėl Ukrainos raketų smūgio.
A.Bileckis po vaizdo įrašu tik paminėjo „Moskva“ ir netvirtino, kad užfiksuota ataka būtent prieš šį laivą, vien palinkėjo jam panašaus likimo.
Nepaisant to, socialinių tinklų vartotojai pasigavo vaizdo įrašą ir ėmė jį platinti kaip tariamai gaisro laive liudijimą. Kitakalbiai greičiausiai apsigavo dėl pamatyto pavadinimo „Moskva“ ir nepasivargino suprasti viso prierašo, juoba kad interneto vertimo programos jį išverčia ne visai tiksliai ir suprantamai.
„Kaip dega „Moskva“, – pakomentavo vienas „Twitter“ vartotojas, savo įrašą vėliau ištrynęs. – Rusijos kreiserio, į kurį pataikė Ukrainos raketa, sprogimo vaizdo įrašas, paskelbtas „Azovo pulko įkūrėjo A.Bileckio.“
Taip pat skaitykite: Atakos išvakarėse – nemandagi žinutė rusų kreiseriui, bet tai buvo sutapimas
Pastarasis irgi sulaukė priekaištų, kad dalijasi tariamai atakos prieš „Moskva“ vaizdo įrašu, nors jis nėra tikras.
Tuo pačiu vaizdo įrašu, kaip šaltinį nurodant „Azovo“ batalioną, suspėta pasidalyti ne vienoje socialinių tinklų paskyroje (čia, čia). Tiesa, kai kurie vartotojai pridėjo, kad įrašo autentiškumas nepatvirtintas.
Bet kitur įrašas plito ir be šaltinio, ir be paaiškinimo, kad tai gali būti ne „Moskva“ (čia, čia, čia, čia, čia, čia).
Nors susprogdintas laivas filmuotas iš gana toli, jokių detalių ant jo korpuso įžiūrėti neįmanoma, tad iškart paneigti, kad tai nebuvo „Moskva“, negalima. Tačiau viena detalė turėtų kelti abejonių.
Ataka buvo surengta trečiadienio vakarą ir gaisras kilo apie 19 val., o šis įrašas padarytas dienos metu.
Be to, iš toli padarytame įraše matyti, lyg liepsna apima visą laivą, o ukrainiečiai, pranešę apie ataką, nedetalizavo, kad jis visas paskendo ugnyje ar net buvo iškart sunaikintas.
Kurį laiką kreiserio likimas nebuvo aiškus, mat iš Rusijos skriejanti informacija prieštaravo tam, ką skelbė Ukraina ir Vakarai.
Vėliau paskelbtos „Moskva“ nuotraukos rodo, kad bent kitą rytą (jau prašvitus) jis dar laikėsi ant vandens ir būtent tuo metu iš jo rūko dūmai.
Sprogo norvegų laivas
Internete atlikus atvirkštinę paiešką pagal pagrindinius kadrus, tą patį vaizdo įrašą galima rasti „YouTube“ su paaiškinimu, kad jis buvo padarytas ne per karą ir net ne dabar.
Įrašas buvo paskelbtas 2013 m. birželio 6 d. Jungtinės Karalystės žiniasklaidos kompanijos „South West News Service“ (SWNS, kai kuriuose kadruose socialiniuose tinkluose matomas šis logotipas) kanale.
Taip pat skaitykite: Rusijos karo laive „Moskva“ buvusio jūreivio motina: jis man paskambino ir verkė
Pusantros minutės trukmės įrašo pavadinimas – „Norvegijos karinio jūrų laivyno bandomasis raketų smūgis“.
Greta paaiškinta, kad jame užfiksuota „dramatiška akimirka, kai, siekiant pademonstruoti naują galingą raketą, susprogdinamas laivas“.
Norvegijos ginkluotosios pajėgos jau nebenaudojamą fregatą nugabeno jūron kaip taikinį treniruotėms.
Tuomet į laivą buvo nukreipta nauja „Karinė smogiamoji raketa“ (NSM). Ji pataikė tiksliai ten, kur ir turėjo, sukėlė didžiulį sprogimą ir smarkiai apgadino fregatą.
Sprogimas buvo nufilmuotas iš dviejų pozicijų. Iš pradžių rodoma, kaip iššaunama ir skrenda raketa.
Nuo maždaug 25 sekundžių žymos matyti pats smūgis ir sprogimas iš arti, o nuo maždaug 35 sekundžių žymos – sprogimas iš arti (būtent šiuo kadru dalijamasi socialiniuose tinkluose).
4 m ilgio, 400 kg svorio raketa buvo išbandyta netoli Andiojos salos Norvegijos jūroje, pačioje šalies šiaurėje. Taikiniu tapo fregata „KNM Trondheim“.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip raketa pataiko į laivo šoną ir sprogsta, sukeldama didžiulį ugnies kamuolį. Maždaug 100 m ilgio laivo nuolaužos pakyla aukštai į orą.
Apgadintas laivas buvo nutemptas atgal į uostą apžiūrai. Tą pačią birželio 6 d. jis formaliai ir „nuskendo“.
Dėmesį į tai, kad senas vaizdo įrašas platinamas kaip atakos prieš „Moskva“ vaizdas, atkreipė ir tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Bellingcat“ įkūrėjas Eliotas Higginsas.
Tą patį vaizdo įrašą iš bandymo skelbė ir CNN (čia, čia) bei „Yahoo News“ (čia). Iš nurodytų datų akivaizdu, kad tai yra 2013 m., o ne kelių dienų senumo atakos prieš „Moskva“ vaizdo įrašas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
