Berlyniečių socialinių tinklų paskyrose nuo ketvirtadienio plinta grotažymė „#MeTwo“. Skamba taip pat kaip „#MeToo“, kuria siekta atkreipti dėmesį į seksualinės prievartos aukas, tačiau šįkart susivienijo diskriminaciją patiriantys migrantai ir jų palikuoniai. Dešimtys tūkstančių internautų pasidalijo istorijomis su grotažyme, pasakodami apie išankstines nuostatas, su kuriomis susiduria dėl savo kilmės.
„#MeTwo“ reiškia, kad turiu daugiau nei vieną tapatybę. Esu vokietis, bet turiu ir migranto tapatybę, esu susijęs su Turkija, nes ten gyvena mano artimieji“, – pasakoja „#MeTwo“ sumanytojas Ali Canas.
Prabilti apie patiriamą diskriminaciją jaunus žmones paskatino Vokietijos futbolininko Mesuto Ozilio sprendimas palikti nacionalinę komandą dėl, jo žodžiais tariant, rasizmo ir nepagarbos. Jis nusprendė papasakoti apie skaudžias kasdienes patirtis ir garsiai pasakyti, kad tai nebegali tęstis.
Grotažymę naudojantys internautai sako norintys perspėti, kad kartais net atrodytų nekaltos aplinkinių pastabos gali labai žeisti.
„80 proc. atvejų sulaukiu nevykusių komentarų dėl savo pavardės, todėl dažniausiai ją tiesiog padiktuoju. Darau daug dalykų, kad kasdienybėje išvengčiau tokių situacijų“, – pasakoja Miriam Davoudvandi.
„Bet iš kur tu iš tikrųjų?“ – klausimas, su kuriuo susiduria daugybė įvairiatautėse šeimose užaugusių asmenų. Kampanijos iniciatorius prisipažįsta atsakinėjęs į jį daugybę kartų – tiek, kad kantrybė išseko. Jis tikisi, kad ši iniciatyva sukels diskusijų ir kitose šalyse.
„Mes nenorime, kad pabėgėlių krizė virstų integracijos krize. Kad to išvengtume, turime rasti būdą integruoti žmones tinkamai“, – mano Ali Canas.
Paramą iniciatyvai reiškia ir Vokietijos diplomatijos vadovas Heiko Maasas. Jis pabrėžia, kad rasizmas pasirodo ne tik kraštutinės dešinės maršuose ar neapykantos šūkiuose, tai gali būti pastaba darbe ar nepagarbus gestas traukinyje, sako jis. O tvirtinantiems, kad Vokietijoje rasizmo nėra, jis siūlo perskaityti visas šia grotažyme pažymėtas istorijas.
