Turininga istorija
„Plokščios Žemės bendruomenė“ ( angl. „Flat Earth Society“) aktyviai gyvavo nuo 1956 m. iki 2001 m. ir piko metu buvo pasiekusi 3,5 tūkst. narių.
2009 m. šis judėjimas atsinaujino ir įgavo naują pagreitį. Jis iki šiol sparčiai plečiasi ir pritraukia naujų narių.
Pagrindinis jų tikslas yra paneigti visus turimus įrodymus apie apvalią Žemės formą.
Ši idėja iš pradžių kilo XIX a. kaip priešprieša mokslo pažangai, ypač tarp tų, kurie norėjo grįžti prie Biblijos mokymų.
Bene žymiausias jos šalininkas buvo britų rašytojas Samuelis Rowbothamas (1816–1884). Jo teigimu, Žemė yra plokščias nejudantis diskas, kurio centras yra Šiaurės ašigalyje, o ją juosia ledo siena ties išorine disko riba.
Ledo sienos mitas
Kaip ir kiekviename marginaliniame judėjime, tarp įtikėjusiųjų Žemės plokštumu esama prieštaravimų, todėl galima rinktis iš kelių skirtingų plokščiosios Žemės modelių.
Kai kur dėstoma, kad Žemės kraštus supa vandenynus laikanti ledo siena.
Kiti teigia, kad mūsų plokščiąją planetą ir jos atmosferą gaubia didžiulis pusrutulio formos sniego gaublys, nuo kurio kraštų niekas negali nukristi.
Dalies teigimu, Žemė yra disko formos, kurios viduryje – poliarinis ratas, o kraštus jungia milžiniška Antarkties ledo siena.
Mokslininkai paneigė
Antarktida yra žemynas Pietų pusrutulyje. NASA ir nepriklausomų bendrovių palydoviniai duomenys rodo, kad jo sausumos masyvas yra salos, o ne sienos formos.
Be to, ledynų geologė Bethanė Davies teigė, kad tariama ledo siena negalėtų egzistuoti be prie jos prigludusios sausumos.
Antarktidą „juosia plūduriuojantys ledynai kuriuos plokščios žemės teorijos skleidėjai dažnai klaidingai palaiko ledo siena“, – paaiškino ji.
Beje, taip pat netikslūs yra teiginiai, neva į Antarktidą neįmanoma nukeliauti, nes „valdžia slepia“ tiesą ir nenori, kad liudininkai užfiksuotų ledo sieną.
JAV valstybės departamentas turi interneto svetainę, skirtą kelionėms po Antarktidą.
Nors yra nustatytos tam tikros gairės, JAV piliečiai gali apsilankyti šiame žemyne, tuk turi informuoti apie tai prieš tris mėnesius iki kelionės pradžios.
Kodėl Žemė negalėtų būti plokščia?
Anot mokslininkų, žemė negalėtų būti plokščia dėl kelių priežasčių.
Visų pirma „plokščiažemininkų“ teorijas į dulkes sumala gravitacija.
Tikėtina, kad jei Žemė būtų plokščia, joje apskritai nebūtų jokios gravitacijos, nes, remiantis matematiko ir fiziko Jameso Clerko Maxwello 1850-aisiais atliktais skaičiavimais, tikrosios gravitacijos sąlygomis kieto disko pavidalo planeta būtų neįmanoma.
Labiau tikėtina prielaida – plokščioje Žemėje gravitacija viską trauktų į disko centrą – Šiaurės ašigalį.
Jei Saulė ir Mėnulis tiesiog suktųsi aplink vieną plokščios Žemės pusę, tikėtina, kad tai paaiškintų perėjimą iš dienos ir nakties. Tačiau tai nepaaiškintų metų laikų, užtemimų ir daugelio kitų reiškinių.
Saulė taip pat turėtų būti mažesnė už Žemę, kad nesudegtų ir neatsitrenktų į mūsų planetą ar Mėnulį. Tačiau žinome, kad Saulė yra daugiau nei 100 kartų didesnė.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių įrodymų, kad Žemės planeta galėtų būti disko formos, t.y. plokščia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.