Dar neseniai tokių kapinių egzistavimo faktas moterims, kurių abortuoti embrionai jose atsidūrė, net nebuvo žinomas. Italės teigia, kad jų nebuvo atsiklausta nei dėl embrionų laidojimo, nei dėl įvardijimo.
Dabar daugiau nei 100 šių moterų suvienijo jėgas ir imasi teisinių priemonių. Jos reikalauja, kad būtų paviešinti tokių akcijų organizatoriai.
Skandalas, aišku, išplito. Abortai Italijoje buvo legalizuoti prieš keturis dešimtmečius, bet moterims teisėtai nutraukti nėštumą vis dar sunku, o įtampą dar labiau padidino atradimas, kad tokių embrionų kapinių, dar vadinamų „angelų laukais“, šalyje yra dešimtys.
Rimtas privatumo pažeidimas
Šias kapavietes kuria ultrakonservatyvios, prieš abortus nusistačiusios organizacijos, bet „angelų laukų“ oponentai teigia, kad taip stigmatizuojami abortai ir paneigiama pačios moters teisė pasirinkti, ką daryti.
Tiesa, „Prima Porta“ kapinės šiuo atveju išskirtinės, nes įvardija abortą pasidariusias moteris. Kad jos egzistuoja, paaiškėjo spalio pradžioje, kai Marta Loi nutarė išsiaiškinti, kas nutiko su embrionu, likusiu po jos pasidaryto aborto.
Netrukus M.Loi feisbuke jau pasakoja apie sukilusį pyktį sužinojus, kad embrionas palaidotas Romoje, o ant kryžiaus užrašyta jos pavardė: „Be mano sutikimo kažkas palaidojo mano vaiką po kryžiumi, krikščionišku simboliu, kuris man nepriklauso.“
S.Agatone: tai būdas nubausti moteris įperšant joms kaltės jausmą. Kryžius su tavo pavarde verčia manyti, kad tu esi kone mirusi.
Silvana Agatone, kuri yra Italijos abortus atliekančių gydytojų asociacijos LAIFA įkūrėja ir vadovė, po kelių dienų pareiškė, kad tokios kapinės yra „labai rimtas privatumo pažeidimas, nes daug moterų savo draugams ir artimiesiems nesako apie procedūrą“.
„Tai būdas nubausti moteris įperšant joms kaltės jausmą. Kryžius su tavo pavarde verčia manyti, kad tu esi kone mirusi“, – teigė S.Agatone.
Italijos Senato narė Monica Cirinna „Politico“ irgi tvirtino: „Kiekviena nėštumą nutraukianti moteris turi teisę pasirinkti, ar ir kaip palaidoti embrioną. Tai yra visiškai asmeniniai sprendimai, kuriais negalima abejoti.“
Anot M.Cirinnos, tokios akcijos liudija pasaulyje matomą puolimą prieš moterų teises: „Net šiandien moters kūnas yra mūšio laukas. Moterų teisės, susijusios su jų pasirinkimu, tapti motinomis ar ne, dabar puolamos iš visų pusių tokiomis tyliomis, bet klastingomis iniciatyvomis.“
Veikia katalikiškos grupės
Abortai Italijoje legalūs nuo 1978 metų, bet jiems ir toliau itin aršiai prieštarauja konservatyvios visuomenės grupės – tiek Bažnyčia, tiek politikai.
Panaši situacija matoma ir daugybėje kitų valstybių, bet stebėtojai tvirtina, kad Italijoje padėtis išskirtinė, nes čia Katalikų Bažnyčia išties giliai įsiskverbusi į pagrindines šalies institucijas ir veikia pakankamai efektyviai ribodama moters teisę nutraukti nėštumą.
Tarkime, daugelis medikų, turinčių teisę atlikti abortą, atsisako tai daryti. Tokių gydytojų – 69 proc., Italijos pietuose – net 80 proc. Tai reiškia, kad procedūros dažnai vėluoja.
Be to, žemesnio rango gydytojai baiminasi dėl savo karjeros. Anot S.Agatone, ligoninių skyrių vadovai dažnai atsisako priimti į darbą medikus, kurie nėra nusistatę prieš abortus. Tiesa, Italijos sveikatos apsaugos ministerija problemos nemato, nes abortų skaičius šalyje mažėja.
Aktyvistų grupės „Differenza Donna“, atstovaujančios 130 moterų, kurių pavardės atsidūrė ant kryžių „Prima Porta“ kapinėse, vadovė Elisa Ercoli visgi teigia, kad „angelų laukai“ yra „kliūčių, su kuriomis susiduria savo teise į abortą pasinaudoti norinčios moterys Italijoje, simbolis“.
„Abortų priešininkų tarp medikų yra tiek daug, kad paslaugos, kurias garantuoja įstatymas, nėra prieinamos. Daug moterų ligoninėse yra žeminamos, nes gydytojai atsisako joms padėti, net jei skauda. Šias moteris valstybė išduoda“, – tvirtina E.Ercoli.
Stefano di Battista: mes niekada neįvardijame moterų. Anonimiškumas mums yra labai svarbus principas. Veikiame ne dėl to, kad kovojame prieš teisę į abortą, mūsų nedomina kryžiaus žygiai.
Pagal 1990 metais priimtą įstatymą moteris turi teisę pareikalauti embriono ir pati jį palaidoti per 24 valandas. Bet jei tokio reikalavimo nėra, atsakomybė už embrioną pereina vietos sveikatos institucijoms, kurios turi pervežti vaisių ir jį palaidoti.
Per pastaruosius dešimtmečius tokią tvarką vis dažniau drumsčia katalikiškos organizacijos, pasisiūlančios už savo lėšas palaidoti abortuotus embrionus. Garsiausia iš šių organizacijų, „Diferende la vita con Maria“, turi 3 tūkst. narių ir jau yra palaidojusi daugiau nei 200 tūkst. embrionų.
Savo tinklalapyje ši organizacija siūlo jai aukoti: „Tik 20 eurų, ir padėsite padengti negimusio vaiko palaidojimo išlaidas.“
„Diferende la vita con Maria“ atstovas Stefano di Battista tikina, kad organizacija šiuo metu nėra aktyvi Romoje. Bet kituose miestuose aktyvistai kartą per mėnesį surenka embrionus iš ligoninių, su kuriomis yra susitarę, ir per trumpą ceremoniją juos palaidoja.
„Bet mes niekada neįvardijame moterų. Anonimiškumas mums yra labai svarbus principas. Veikiame ne dėl to, kad kovojame prieš teisę į abortą, mūsų nedomina kryžiaus žygiai.
Tiesiog tikime, kad pagarbios vaikų, kurie niekada neatkeliavo į šį pasaulį, laidotuvės yra civilizacijos pagrindas“, – sako S.di Battista.
Spaudžia sveikatos apsaugos ministrą
Aišku, katalikiškos grupės gal ir atsakingos už „angelų laukus“. Bet jos tikrai negalėtų ramiai toliau veikti, jei neturėtų politinės paramos tiek regioniniame, tiek nacionaliniame lygmenyje.
Antai 2007 metais Lombardijoje centro dešiniųjų ir konservatorių administracija nustatė, kad visi po abortų likę embrionai turi būti laidojami konkrečioje kapinių vietoje. Panašios taisyklės buvo nustatytos ir keliuose kituose regionuose.
Tiesa, pernai panašus kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ atstovų centriniame Lacijo regione baigėsi nesėkme, o liberali Italijos radikalų partija pasmerkė „psichologinį smurtą prieš moteris“.
Įdomu tai, kad palaidoti tik tie embrionai, kurie buvo abortuoti po 20 nėštumo savaitės – abortai tokiais atvejais leidžiami tik nustačius pavojų motinos sveikatai ar gyvybei.
„Politinės dešinės genuose yra noras grįžti prie patriarchalinės kultūros, į laikus, kai moterys nebuvo išsilaisvinusios. Bet diskusija platesnė ir susijusi ne vien su politinėmis partijomis – moterys nuo pat 1978 metų kovoja už tai, kad teisė į abortus būtų tikra“, – sako E.Ercoli.
Iki šiol neaišku, kas „Prima Porta“ kapinėse paviešino abortus pasidariusių moterų pavardes. Įdomu tai, kad palaidoti tik tie embrionai, kurie buvo abortuoti po 20 nėštumo savaitės – abortai tokiais atvejais leidžiami tik nustačius pavojų motinos sveikatai ar gyvybei.
Atsakomybės kratosi tiek su kapinėmis sutartį pasirašiusi ligoninė, tiek kompanija „Ama“, pagal susitarimą su Romos miestu tvarkanti kapines, – pastaroji teigia, kad jokio kontakto su moterimis iš viso nebuvo.
Bet tyrimas dėl privatumo pažeidimo jau pradėtas, o sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza yra kviečiamas pasisakyti apie skandalą parlamente.
Kairiųjų politikai bando pasinaudoti šiuo incidentu. Grupė Lacijo regiono administracijos narių ragina paskelbti naują įstatymą dėl embrionų transportavimo ir laidojimo, pagal kurį būtų reikalingas aiškus moterų sutikimas.
Vis dėlto E.Ercoli ir toliau tvirtina, kad „Prima Porta“ kapinių skandalas tik paliudija, jog reikia platesnės reformos: „Kliūtys abortams toleruojamos, nes tai neva moters problema. Po 40 metų kova nėra baigta.“