Ukrainos Borispolio oro uoste šeštadienis buvo kupinas emocijų. Lėktuvą su 35 belaisviais, įskaitant režisierių Olehą Sencovą, pasitikę žurnalistai pasakojo nesulaikę ašarų, kai vaikai bėgo pasitikti iš Rusijos įkalinimo įstaigų grįžusių tėvų.
Oro uoste lankėsi ir šalies prezidentas V.Zelenskis, pareiškęs, kad apsikeitimas kaliniais su Rusija yra pirmasis žingsnis procese, kurio metu bus užbaigtas karas Rytų Ukrainoje.
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius tikina, kad šis Rusijos žingsnis tėra būdas pagerinti santykius su Vakarais, o konfliktas Rytų Ukrainoje liks įšaldytas.
„Bando susimažinti problemas“
Pasak Carnegie.ru vyriausiojo redaktoriaus Aleksandro Baunovo, kaip 2016 metais Rusijos sprendimas grąžinti belaisvę Nadiją Savčenko reiškė aktyvios karo fazės pabaigą, taip ir pastarasis apsikeitimas kaliniais rodo, kad abi pusės yra pasiruošusios surasti išeitį iš šios situacijos, „kuri nėra nei taika, nei karas, ir judėti kažko, ką iš tiesų būtų galima apibūdinti kaip taiką, link“.
Tačiau L.Jonavičius 15min teigė, kad tikras žingsnis į taiką būtų Rusijos karinių pajėgų išvedimas ar nutraukta parama separatistams Donbase, kitoks Maskvos tonas kalbantis su Kijevu.
„(Žingsnis taikos link) būtų tokių struktūrinių ir esminių konflikto priežasčių naikinimas. Dabar tai – simbolis, kuris atspindi ir yra pasekmė (Rusijos) santykių ne su Ukraina, o Vakarais“, – teigė politologas.
Pasak L.Jonavičiaus, karas Rytų Ukrainoje yra našta ir Rusijai, todėl Maskvai naudinga bandyti Vakarams parodyti, esą ji imasi veiksmų dėl konflikto sprendimo.
„O iš tikrųjų tai reiškia, kad bandoma Vakarus atgrasyti nuo tolesnės kietos politikos, įtikinti, jog galbūt jau galima pradėti galvoti apie sankcijų panaikinimą ar jų sušvelninimą. Rusijos tikslas yra susimažinti dėl Ukrainos santykiuose su Vakarais kylančias problemas“, – 15min sakė politologas.
L.Jonavičius: „Rusijos tikslas yra susimažinti dėl Ukrainos santykiuose su Vakarais kylančias problemas.“
L.Jonavičius atkreipė dėmesį į iš Vakarų pusės sklindančią retoriką apie dialogo su Maskva būtinybę.
Rugpjūtį Prancūzijoje Vladimirą Putiną priėmęs prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjo apie Rusiją kaip europietišką valstybę, su kuria Europos Sąjunga galėtų sukurti naują saugumo infrastruktūrą. Netrukus JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad būtų tikslinga grįžti prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato – į jį sugrąžinti Rusiją.
Ar gali Vakarų dialogo su Rusija paieškos lemti sankcijų panaikinimą? L.Jonavičius prognozuoja, kad apie sankcijas bus kalbama mažiau, ši tema gali tapti antraplanė, tačiau greitu metu jos nebus panaikintos ar sušvelnintos. Pavyzdžiui, Europos lygiu to neleistų padaryti tokios valstybės kaip Lenkija ir Baltijos šalys.
„Vakarai irgi turi savų problemų, kartais toms problemoms spręsti reikia Rusijos, pavyzdžiui, Sirijos, santykių su Kinija klausimais. Visoms pusėms, išskyrus Ukrainą, (Vakarų dialoge su Rusija) yra kažkokios labai pragmatiškos racijos. Tačiau sunku tikėtis, kad tai virstų į staigius veiksmus ar geopolitinius pokyčius“, – tikino L.Jonavičius.
V.Zelenskio galios ribotos
Carnegie.ru vyriausiojo redaktoriaus teigimu, apsikeitimą kaliniais lėmė naujojo prezidento V.Zelenskio politika.
„Faktas, kad Rusija buvo apskritai pasiruošusi pradėti kalbėtis apie Sencovo paleidimą ir apsikeitimą kaliniais, reiškia, jog po kelių Zelenskio prezidentavimo mėnesių Rusija pripažino turinti reikalų su kitokia Ukraina, kad galima pasitelkti diplomatinius įrankius, kurie valdant Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai buvo laikomi nenaudingais“, – rašo jis Carnegie.ru.
Daugiau nei 70 proc. balsų antrajame prezidento rinkimų ture gavęs V.Zelenskis žadėjo užbaigti karą be Ukrainos kapituliacijos.
Vis dėlto, politologo L.Jonavičiaus teigimu, karo užbaigimo atžvilgiu Ukrainos galios – ribotos: ji neturi karinių ir diplomatinių pajėgumų.
„Zelenskis daro tai, ką žadėjo. Kitaip tariant, žaidžia labiau vidaus politikos lauke. <...> Jis bandys kalbėtis (su Rusija), pateikinės tai kaip savo pergalę. Rusija tai pateikinės kiek kitaip, Vakarai irgi supras skirtingai. Kiekvienas į visa tai žiūrės per savo labai pragmatinių interesų prizmę“, – 15min sakė VU TSPMI dėstytojas.
Po apsikeitimo kaliniais V.Putinas tikino, kad, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, dvišalių santykių normalizacija yra neišvengiama.
L.Jonavičius pabrėžė, kad greičiausiai Ukrainoje nebus grįžta prie situacijos, kokia buvo prieš 2014-ųjų Krymo okupaciją ir karą Donbase. O šiuo metu norima normalizuoti santykius, „nuleisti garą“, kad nekiltų naujų karinių tiesioginių konfliktų Europos pašonėje.
Pasak politologo, konfliktas Rytų Ukrainoje bus užšaldytas, galbūt jo pobūdis bus panašus kaip Kalnų Karabache.
„Situacija normalizuosis, atsiras naujas normalumas (angl. new normal), kuris Ukrainai, žvelgiant iš jos valstybinių interesų perspektyvos, nebus labai naudingas“, – sakė L.Jonavičius ir neatmetė galimybės, kad naujas normalumas gali būti palankus Rusijai ir Vakarams.
Šį mėnesį vyks Normandijos ketverto, kuriam priklauso Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija, derybos. D.Trumpas pirmadienį žurnalistams teigė, kad, jei reikalinga, jis prisijungs prie taikos derybų.
Antradienį Ukrainos žmogaus teisių kontrolierė Liudmila Denisova paskelbė, kad šiuo metu tęsiamos derybos su Rusija, iki metų pabaigos gali įvykti dar vienas apsikeitimas kaliniais. Jų, ukrainiečių duomenimis, Rusijos kalėjimuose yra daugiau nei 110. Mažiausiai 227 belaisvius Donecke ir Luhanske laiko Rusijos remiami separatistai.
Tačiau penkerius metus Rusijos įkalinimo įstaigose praleidęs O.Sencovas antradienį spaudos konferencijoje įspėjo: „Netikėkite, kad Rusija nori taikos.“
