Nors Ispanijos premjeras Marianas Rajoy tikina, kad valstybė ir toliau stipri bei vieninga, kad Madridas nepripažįsta, jog referendumas apskritai vyko, šalies konstitucinei sąrangai iškilo grėsmė.
Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemontas po sekmadienio įvykių, kai Ispanijos policija bandė jėga sustabdyti referendumo eigą, pareiškė, kad „katalonai nusipelnė teisės būti nepriklausoma valstybe“.
Šiuo metu visiškai įmanoma, kad regionas vienašališkai paskelbs nepriklausomybę. O tokia deklaracija taptų iššūkiu tiek demokratijai Ispanijoje, tiek kitų ES šalių solidarumui – iki šiol Bendrijos šalys tylėjo.
Kokios pagrindinės sekmadienio balsavimo ir jį supusių įvykių išvados?
1. Bloga diena M.Rajoy
Ispanijos vyriausybės vadovas katalonų separatistams įdavė būtent tokią politinę amuniciją, kokios jie norėjo: vaizdus, kaip Ispanijos riaušių policijos daliniai vaiko minias beginklių civilių, kurie tiesiog atėjo balsuoti.
Negana to, policijos veiksmai nesutrukdė milijonams žmonių vis tiek balsuoti. Tai reiškia, kad M.Rajoy, sankcionavęs represijas, už tai sumokės ir net nebus įvykdęs pažado neleisti įvykti referendumui.
Madridas jau buvo sėkmingai sutrikdęs vadinamąją „balsavimo logistiką“, o tuo pačiu sukėlęs abejonių jo rezultatais. Bet tuomet kyla klausimas, kam reikėjo siųsti į Kataloniją riaušių policiją.
Tūkstančiai pareigūnų turėjo jėga brautis per šimtus žmonių į balsavimo apylinkes, kad konfiskuotų balsadėžes.
2. Separatistų viešieji ryšiai nugalėjo
Katalonijos nepriklausomybės šalininkai sugebėjo mobilizuoti tūkstančius žmonių, kad pastarieji miegotų įkurtose balsavimo apylinkėse ir neleistų policijai konfiskuoti balsalapių. Ryžtas ir organizacinis sklandumas buvo akivaizdūs.
Be to, aktyvistai sugebėjo pritraukti tarptautinį dėmesį – Belgijos ir Slovėnijos premjerai, Jungtinės Karalystės opozicijos lyderis Jeremy Corbynas ir keli Europos Parlamento nariai pareiškė susirūpinimą smurto protrūkiu Katalonijoje ir paragino žengti dialogo keliu.
Galiausiai nors visos apklausos prieš referendumą rodė, kad nepriklausomybei pritaria tik apie 40 proc. Katalonijos gyventojų, Ispanijos valdžios veiksmai ir sekmadienį, ir kelios savaitės prieš balsavimą greičiausiai tik įkaitino nepriklausomybės šalininkus bei išplėtė jų ratą.
3. Katalonai skuba skelbti pergalę
Referendumo eigos neprižiūrėjo kokia nors komisija. Kelios balsavimo apylinkės buvo uždarytos, o balsus skaičiavo atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkai. Katalonijos vyriausybė paskutinę minutę paskelbė apie pokyčius balsavimo organizavime. Yra pranešimų apie daugiau nei kartą balsavusius žmones.
Referendumo eigos neprižiūrėjo kokia nors komisija. Kelios balsavimo apylinkės buvo uždarytos, o balsus skaičiavo atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkai.
Nesvarbu. Nors procedūrinių trūkumų per referendumą buvo tiek, kad bet koks kitas demokratinis balsavimas būtų anuliuotas, Katalonijos vyriausybė ir toliau drąsiai kalba apie nepriklausomybę.
C.Puigdemontas net nelaukė balsavimo rezultatų ir iš anksto kalbėjo apie nepriklausomą ateitį. Jam, regis, nesvarbu, kad balsavo tik 42 proc. balso teisę turinčių katalonų, o kadangi centrinė valdžia skelbė, jog balsavimas neteisėtas, daugelis nepriklausomybės siekio nepalaikančių Katalonijos gyventojų į referendumą neatėjo.
Dabar, jei bus paskelbta vienašališka nepriklausomybės deklaracija, Madridas gali ryžtis perimti regiono valdžią, o tai sukeltų dar didesnę įtampą Katalonijoje.
4. Kiti M.Rajoy žingsniai
Ne vis daugiau kritikos ne tik Katalonijoje, bet ir Madride dėl demonstruojamo pasyvumo sulaukiantis M.Rajoy, o opozicinės Socialistų partijos lyderis Pedro Sanchezas pirmasis viešai pasakė, kad Ispanijos teritoriniam vientisumui iškilo pavojus. Jis paragino premjerą imtis veiksmų: „derėtis, derėtis ir dar kartą derėtis“ su katalonais.
Bet pats M.Rajoy sekmadienio vakarą neatrodė nusiteikęs deryboms. Jis visą kaltę dėl situacijos suvertė C.Puigdemonto vyriausybei. Tiesa, M.Rajoy pažadėjo artimiausiomis dienomis pradėti visų partijų derybas dėl krizės Katalonijoje ir pridūrė: „Aš neuždarysiu jokių durų.“
Separatistai puikiai žino, kad daugelis ispanų tikrai nepritartų konstitucinėms pataisoms, kurios yra reikalingos norint nuteisti kelią visiškai katalonų savivaldai. Sekmadienio įvykiai sužadino ne tik katalonų nacionalinius jausmus, bet ir nacionalistus Madride.
Net stojus dabartiniam klimatui, Ispanijoje įmanoma surasti paramos didesniam Katalonijos autonomiškumo laipsniui. Tačiau separatistai Katalonijoje dabar neabejotinai norės škotiško varianto – visiškai legalaus referendumo, kuris išspręstų regiono suverenumo klausimą.
5. Laukia dar daugiau lobizmo
Kelios savaitės prieš referendumą, abi pusės ėmėsi veiksmų tarptautinėje erdvėje. M.Rajoy nuvyko į Vašingtoną ir iš Donaldo Trumpo gavo palaiminimą Ispanijos vienybei, o C.Puigdemontas kursavo tarp Barselonos ir Briuselio, siekdamas ES intervencijos.
Katalonų lyderis po sekmadienio įvykių pareiškė, kad dabar „Europa negali nusisukti“. Tačiau panašiau, kad daugelio ES šalių lyderiai nenorės pykdyti Ispanijos ir parodyti, kad jiems nesvarbu Ispanijos konstitucija.
Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas pirmadienį ne veltui prabilo apie dialogą: „Dabar metas vienybei ir stabilumui, o ne priešiškumui ir susiskaldymui.“
Bet ne tik tai – M.Schinas taip pat aiškino apie tikėjimą, kad „sudėtingas procesas bus vykdomas griežtai laikantis Ispanijos konstitucijos“, ir pridūrė, jog „pagal Ispanijos konstituciją <...> Katalonijoje vykęs balsavimas yra neteisėtas“. Galiausiai pasakyta buvo ir tai, kad Europos Komisija visus įvykius Katalonijoje laiko „Ispanijos vidaus reikalu“.
