Kairiuosius palaikantys kritikai šioje juostoje įžvelgia bandymą pateisinti amerikiečių įvykdytą Irako okupaciją ir sako, kad filmo herojus, JAV specialiųjų karinių jūrų pajėgų SEAL narys Chrisas Kyle'as, nėra vertas didvyrio vardo dėl savo kruvinų snaiperio darbų.
Žiūrovų lankomumo rekordus sumušęs C.Eastwoodo režisuotas filmas su Bradley Cooperiu yra sukurtas pagal bestseleriu tapusią Ch.Kyle'o prisiminimų knygą, kurioje jis visiškai nesigaili dėl gyvybių, kurias atėmė būdamas snaiperiu tame kare.
Filmų kūrėjas Michaelas Moore'as sukėlė tikrą audrą savo pareiškimu tinkle „Twitter“, kad snaiperiai yra bailiai.
Tačiau dešinės pakraipos „National Review“ šią juostą apibūdina kaip kultūrinį momentą.
„Šis filmas suteikia Amerikai tai, ko jai trūko nuo karo pradžios – grynai nacionalinio kultūrinio lygio karo didvyrį“, – rašė Davidas Frenchas.
Šis filmas buvo pristatytas šešiems „Oskarams“, tarp jų už geriausią filmą ir geriausią aktorių. Tačiau ir C.Eastwoodas, ir B.Cooperis sutartinai tvirtina, kad juosta nebuvo skirta kokiai nors politinei žinutei perduoti.
„Ir man, ir Clintui šis filmas visada buvo veikėjo studija apie tai, kokioje padėtyje atsiduria kareivis“, – sakė B.Cooperis.
Tačiau dėl šio filmo kilęs žodžių karas parodė, kad amerikiečių visuomenė lieka susiskaldžiusi po rugsėjo 11-osios išpuolių.
Filmų kūrėjas Michaelas Moore'as sukėlė tikrą audrą savo pareiškimu tinkle „Twitter“, kad snaiperiai yra bailiai.
„Mano dėdę nušovė snaiperis Antrajame pasauliniame kare. Mus mokė, kad snaiperiai yra bailiai. Jie šaus jums į nugarą. Snaiperiai nėra didvyriai“, – parašė M.Moore'as.
Aktorius Sethas Rogenas, kurio režisuota komedija „Interviu“ (The Interview) išprovokavo Šiaurės Korėjos įtūžį ir kibernetinę ataką prieš „Sony Pictures“, pareiškė, jog „Amerikiečių snaiperis“ jam primena nacistinį propagandinį filmą, kuris rodomas Quentino Tarantino filmo „Negarbingi šunsnukiai“ ( Inglourious Basterds) pabaigoje.
Holivudo kairieji
Konservatoriai ir daugybė įžymybių suskubo atsakyti M.Moore'ui ir S.Rogenui socialiniuose tinkluose. „Holivudo kairiuosius“ griežtai sukritikavo buvusi kandidatė į JAV viceprezidentus Sarah Palin.
„Telaimina Dievas mūsų karius, ypač mūsų snaiperius“, – parašė ji.
Pasak S.Palin, Moore'as ir kiti šio filmo kritikai „netinkami net Chriso Kyle'o žygio batams blizginti“.
Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Newtas Gingrichas pasiūlė M.Moore'io porą savaičių praleisti su „Islamo valstybės“ arba „Boko Haram“ kovotojais.
Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Newtas Gingrichas pasiūlė M.Moore'io porą savaičių praleisti su „Islamo valstybės“ arba „Boko Haram“ kovotojais.
Patys kariai yra linkę gerai vertinti šį filmą, o kai kurios veteranų grupės organizavo išankstines jo peržiūras savo veteranams.
Tačiau mažiausiai vienas prieš dešimt metų Irake kariavęs JAV jūrų pėstininkas šiam filmui liko abejingas.
„Man jis nepatiko“, – pareiškė 30-metis Caputi, 2004-2005 metais septynis mėnesius išbuvęs Anbaro provincijoje.
„Jame pateikiamas labai iškarpytas tikrosios Irako okupacijos ir irakiečių pasipriešinimo pobūdžio paveikslas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Pasak veterano, irakiečiai šiame filme neturi jokio balso, jame net nebandoma paaiškinti, kodėl jie piktinosi užsienio pajėgų buvimu jų žemėje.
Viskas nupiešta balta ir juoda spalvomis, nors iš tiesų karas jam tuo metu atrodė „ypatingai pilkas“, sakė Caputi.
„Dėl savo patirties Irake lioviausi tikėjęs gerais ir blogais vyrukais“, – kalbėjo jis.
Savo memuaruose Ch.Kyle'as – buvęs profesionalus rodeo jojikas iš Teksaso – didžiuojasi tuo, ko pasiekė, guldydamas „laukinius“.
Manoma, kad iš viso savo ginklu Ch.Kyle'as nušovė 255 žmones, tačiau Pentagonas oficialiai jam priskiria sunaikintus 160 taikinių, dėl kurių jis yra skelbiamas daugiausiai žmonių nušovusiu snaiperiu Amerikos kariuomenės istorijoje.
Ch.Kyle'as žuvo 2013 metų vasario 2 dieną. Jį patį nušovė buvęs amerikiečių karys, kuriam pasireiškė potrauminio streso sindromas ir kuris bus teisiamas kitą mėnesį.
Irake tarnavęs Irako ir Afganistano karo veteranų sąjungos Amerikoje vadovas Paulas Rieckhoffas sakė, kad filmas parodė, ką daugelis karių galvojo apie šį karą.
„Kyle'as, kaip ir daugelis su kuriais aš tarnavau, ir netgi pats mūsų prezidentas didžiąją Irako karo dalį turėjo labai kategorišką požiūrį į šį konfliktą: mes buvome teisūs, jie klydo“, – rašė P. Rieckhoffas žurnale „Variety“.
Šis filmas „persekios“ jį mačiusius civilius gyventojus „ilgą laiką“, rašė jis, „ir iškels daugiau klausimų nei atsakymų. Visai kaip karas padarė mums“.
