„Jei galėčiau vaikščioti, vėl eičiau į gatves“, – aktyvistei N.Awad teigė 25 metų amžiaus sudanietė protestuotoja Muna (vardas pakeistas – red.). Birželio pradžioje kariuomenei malšinant protestus sostinėje Chartume, ji buvo pašauta ir stipriai sužeista.
Aktyvistų teigimu, tuomet per vieną dieną buvo nužudyta daugiau nei šimtas žmonių. Dar dešimtys kūnų buvo ištraukti iš Nilo upės.
Nepaisant sužalotos kojos, Muna tęsia aktyvistės veiklą – kovoja už moterų teises ir demokratiją Sudane. Ji ragino prisijungti prie birželio pabaigoje vykusio „milijonų maršo“ – Munos nesustabdė net mėnesiui šalyje užblokuotas internetas: ji siuntinėjo žinutes, ir, sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje, keliavo nuo durų iki durų skleisdama informaciją.
N.Awad opendemcracy.net rašo, kad, būdama sudanietė žmogaus teisių aktyvistė, gyvenanti išeivijoje Egipte, ji revoliuciją stebėjo su nuostaba ir baime.
„Kiekvieną dieną kalbėdavau su tokiomis moterimis kaip Muna, esančiomis fronto linijose. Jos buvo revoliucijos, prasidėjusios 2018-ųjų gruodį, širdis, protas ir varomoji jėga. Balandį revoliucionieriai iš posto išvertė vieną žiauriausių pasaulio diktatorių Omarą al Bashirą.
Stiprėjant islamo fundamentalistams, šios narsios moterys, kovojančios už laisvę, lygybę ir teisingumą, susiduria su vis didesniais iššūkiais. Po 30-ies metų valdžioje al-Bashiras ir jo režimas turi galingų socio-ekonominių, religinių ir karinių sąjungininkų visame regione. Ir šios jėgos kaertu kovoja prieš pokyčius Sudane“, –opendemocracy.net rašo N.Awad.
Net ir pasirašius susitarimą protestai tęsiasi – reikalaujama prisiimti atsakomybę už žudynes birželio pradžioje.
Islamo fundamentalistų taikiniai
Pasak įvykius nušviečiančių garsiausių žurnalisčių, birželio 3 dieną taikius protesto dalyvius puolė Abd-Alhai Yousifo vadovaujami kovotojai. A.A.Yousifas gerai žinomas dėl antidemokratinių ir už šarijos teisę pasisakančių kampanijų organizavimo. Jis veiklą vykdo iš islamistinio centro Sudane, kurį finansuoja Turkija ir Saudo Arabija. A.A.Yousifas net paskelbė džihadą prieš civilių vyriausybę, jei ji taps realybe.
N.Awad rašo, kad radikalios religinės grupuotės, įskaitant fundamentalistus dvasininkus, atvirai rėmė Pereinamojo laikotarpio karinę tarybą (TMC), pakeitusią nuverstą O.al-Bashirą. Dabar toks valdžios perėmimas laikomas kariniu perversmu. Ši parama reiškė, kad TMC atsisakė perduoti valdžią vien civilių vadovaujamai vyriausybei.
Šį mėnesį karinė taryba ir už demokratiją pasisakantys protestuotojai pasirašė politinį susitarimą, pagal kurį trejiems metams sudarys bendrą šalies valdymo tarybą. Rinkimai numatomi 2022 metais.
„Tačiau daugybė moterų, su kuriomis kalbėjau, į šį susitarimą žvelgia pesimistiškai ir įtariai. Jos ir toliau eina į gatves, kad apgintų revoliuciją, jos reikalauja prisiimti atsakomybę už kariuomenės smurto aukas. Jos pasisako už tai, kad ekspertai, o ne politinės partijos sudarytų pereinamojo laikotarpio vyriausybę“, – rašo N.Awad.
Praėjus dviem mėnesiams po O.al-Bashiro režimo nuvertimo sudanietės ėmė rengti sėdimuosius protestus prie kariuomenės būstinės Chartume. Pasak N.Awad, jie tapo atvira erdve visiems žmonėms – ne tik politikams ar išsilavinusiems elito atstovams – diskutuoti apie šalies ateitį.
N.Awad: „Eilinės moterys ir namų šeimininkės buvo tarp tų, kurios rinkosi svajoti apie naują, lygią visuomenę. Iš šios erdvės sklido reikalavimai, kad šalį valdytų civiliai, kad Sudano valstybė būtų atskirta nuo religijos.“
„Eilinės moterys ir namų šeimininkės buvo tarp tų, kurios rinkosi svajoti apie naują, lygią visuomenę. Iš šios erdvės sklido reikalavimai, kad šalį valdytų civiliai, kad Sudano valstybė būtų atskirta nuo religijos“, – rašo aktyvistė.
Pasak N.Awad, tuose protestuose dalyvaudavo ir maisto bei arbatos pardavėjos. Jos labiausiai kenčia nuo viešąją tvarką apibrėžiančios šarijos teisės, neleidžiančios moterims dirbti gatvėse: valstybė jas mušė, kalino, plakė rimbais ir žudė.
„Šios moterys norėjo apsaugoti revoliuciją, nes žinojo, kad ji gali virsti realiais pokyčiais jų kasdieniame gyvenime“, – rašo ji.
„Turime išlikti gatvėse, kad apsaugotumėme savo teises, kurias islamo fundamentalistai bando iš mūsų atimti prisidengdami šarijos teise, – liepą protestuotoja Wifag Gorash sakė N.Awad. – Mūsų buvimas gatvėse verčia juos baimintis dėl savo pozicijų. Todėl jie mus taip žiauriai puolė.“
Brutalus susidorojimas
N.Awad rašo, kad vienos arbatos pardavėjos Amal Qous kūnas po 15-os dienų nuo sėdimųjų protestų pradžios buvo rastas Nile. Nuo protestų pradžios praėjus daugiau nei mėnesiui, dingo dar penkios arbatos pardavėjos.
Tuo pat metu organizacijos „Human Rights Watch“ ir Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai paskelbė užfiksavę, kad protestų metu buvo plačiai naudojamas seksualinis smurtas, įskaitant išžaginimus.
„Tai – ilgalaikis represijų ir gąsdinimo įrankis, pasitelkiamas prieš Sudano moteris siekiant jas nutildyti“, – rašo N.Awad.
TMC, pakeitusi O.al Bashiro režimą, protestų išvaikymui dislokavo greitojo pastiprinimo pajėgas. Šios pajėgos yra liūdnai pagarsėjusios masinio prievartavimo akcijomis ir etninio valymo vykdymu Darfūro regione. TMC viceprezidentas generolas Mohamedas Dagolo, kuris vadovauja ir greitojo pastiprinimo pajėgoms, asmeniškai buvo apkaltintas karo nusikaltimų organizavimu.
Garsus islamo fundamentalistas Altayebas Mustafa pasveikino M.Dagolo už jo pajėgų panaudotas taktikas užbaigiant „neigiamas praktikas“, įskaitant „prostituciją“. Jis turėjo omenyje moterų dalyvavimą taikiuose protestuose.
Garsus islamo fundamentalistas Altayebas Mustafa pasveikino M.Dagolo už jo pajėgų panaudotas taktikas užbaigiant „neigiamas praktikas“, įskaitant „prostituciją“. Jis turėjo omenyje moterų dalyvavimą taikiuose protestuose.
N.Awad rašo, kad protestuotojas Mahmoodas matė, kaip greitojo pastiprinimo pajėgų kariai toje miesto dalyje žeme vilko ir mušė nėščią moterį, pardavinėjusią arbatą.
„Jie daužė jos nugarą tol, kol nutekėjo vandenys. Kai ji pradėjo kraujuoti, kariškiai pasakė neleisiantys gimti šiam betėviui vaikui. Kariškiai lazdomis ir ginklų buožėmis daužė jos tarpukojį tol, kol ji prarado sąmonę. Tada nutempė ją prie upės, išgirdome šūvius. Greičiausiai ji buvo ten nužudyta“, – autorei pasakojo Mahmoodas.
Anot N.Awad, dislokuodama šias pajėgas TMC norėjo pasiųsti žinią moterims, kad jos tėra sekso objektai, ir su jomis taip elgsis karinė chunta. Apie naują smurtą malšinant protestus pranešama kiekvieną dieną.
Pasak aktyvistės, tokios istorijos ją pasiekia iš visos šalies. Ji tikina dar pirmadienį sužinojusi, kad Vakarų Sudane mažiausiai aštuoni moksleiviai, įskaitant paauglę mergaitę, buvo nušauti snaiperių taikios procesijos metu.
O.al Bashiro režimą remia įvairūs regiono žaidėjai, įskaitant vahabitus, džihadistus ir „Islamo valstybės“ (IS) rėmėjus.
Viešai Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Egiptas laiko islamo fundamentalistų asociaciją „Musulmonų brolija“ teroristine organizacija. Jie skelbė karus „Musulmonų brolijai“ įvairiose šalyse – nuo Libijos iki Sirijos. Ironiška, tačiau visos šios valstybės išsaugojo artimus ryšius su Sudano „Musulmonų brolijos“ šaka.
Pasak N.Awad, iš dalies tai įvyko todėl, kad Sudano kariuomenė remia Saudo Arabijos karą prieš Jemeną – konflikte dalyvauja daugiau nei 30 tūkst. sudaniečių karių. Daugiausia – greitojo pastiprinimo pajėgos.
„Saudo Arabija, JAE ir Egiptas išliko ištikimos Sudano „Musulmonų brolijai“ nes bijo sėkmingos revoliucijos poveikio, tikro demokratinio pokyčio antroje didžiausioje Artimųjų Rytų šalyje“, – rašo aktyvistė opendemocracy.net.
Remiantis žiniasklaida, Persijos įlankos šalių pinigais buvo finansuojami protestai prieš bet kokį susitarimą tarp protestuotojų ir kariuomenės, kuriame šarijos teisė nėra pagrindinis įstatymų ir taisyklių šaltinis.
Sudano revoliucionierės N.Awad teigė manančios, kad, nepaisant Persijos įlankos šalių pinigų, įtakos ir ryšių, panašu, jog islamo fundamentalistai negali pritraukti milijonų ar tūkstančių protestuotojų. Tai greičiausiai rodo nenuoširdų tikėjimą šarijos teisės būtinybe.
N.Awad rašo, kad santykis tarp religinių fundamentalistų ir kariuomenės diktatūros Sudane nėra naujiena: jie buvo stiprūs nuo O.al Bashiro atėjimo į valdžią 1989 metais. Kartu su juo atėjo „Nacionalinis islamistinis frontas“ (Sudano „Musulmonų brolijos“ padalinys), įvedęs šarijos teisę.
N.Ali: „Nuo to laiko Sudano moterys ir merginos gyvena sudanietiškoje IS valdymo versijoje.“
„Nuo to laiko Sudano moterys ir merginos gyvena sudanietiškoje „Islamo valstybės“ versijoje“, – autorei teigė jauna aktyvistė iš Chartumo Nona Ali.
Vis dėlto, N.Awad rašo niekada nemačiusi tokių drąsių ir užsispyrusių jaunų aktyvisčių, kovojančių su fundamentalistais.
„Nepaisant besitęsiančios jų traumos, skausmo ir sužeidimų iš fronto linijų, jos sugebėjo sudrebinti regioną, ir toliau reikalaus grąžinti jų teises stiprėjant ultrareliginiam pasipriešinimui“, – rašo ji.
