Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Po demokratišku Azerbaidžano fasadu – Ilhamo Alijevo autoritarizmo tikrovė

Nors Azerbaidžano valdžia neriasi iš kailio, norėdama įtikinti, kad šioje šalyje klesti demokratinė visuomenė ir jos piliečiai gali mėgautis visomis vakarietiškomis laisvėmis, tačiau iš tiesų šioje naftos turtingoje valstybėje baigiami išrauti paskutiniai trapios pilietinės visuomenės daigai, rašo „Laisvosios Europos" radijo naujienų svetainė.
Azerbaidžano vėliava
Azerbaidžano vėliava / „Scanpix“ nuotr.

„Azerbaiždžane iškilo laisva visuomenė. Egzistuoja visos demokratinės institucijos, kurios veikia sėkmingai“ , – rugsėjo pradžioje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė  šalies prezidentas Ilhamas Alijevas. Vėliau taip pat pasirodė tokio turinio žinutės: „Egzistuoja visos laisvės, tarp jų žodžio, sąžinės, spaudos ir laisvo interneto laisvės“, „Azerbaidžano visuomenė yra laisva visuomenė ir tai yra mūsų didis pasiekimas“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ilchamas Alijevas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ilhamas Alijevas

Žurnalistų, tinklaraštininkų ir aktyvistų areštai, kratos jų namuose ir teismo procesai tapo Azerbaidžano kasdienybe.

Vis dėlto, pasidomėjus Azerbaidžano aktualijomis, akivaizdu, kad realybė yra gerokai niūresnė. Berlyne įsikūrusi idėjų kalvė „Europos stabilumo iniciatyva“ neseniai publikavo penkių puslapių apimties ataskaitą apie itin rimtus ir brutalius išpuolius prieš Azerbaidžano pilietinę visuomenę pastaruoju metu.

Pradedant skirta aštuonių metų kalėjimo bausme žurnalistui ir aktyvistui Parvizui Hašimiliui gegužės 15 d., baigiant žiauriu žurnalisto Ilgaro Nasibovo sumušimu rugpjūčio 21 d., Azerbaidžane šiuo metu nėra nieko panašaus, apie ką savo „Twitter“ paskyrose rašo šalies valdžios atstovai.

Žurnalistų, tinklaraštininkų ir aktyvistų areštai, kratos jų namuose ir teismo procesai tapo Azerbaidžano kasdienybe.

Naujienų agentūros „Turan“ vadovas Mehmanas Alijevas teigia, kad išpuoliai yra itin skaudūs dėl to, kad ir iki jų Azerbaidžano visuomenė buvo pakankamai suvaržyta.

„Anksčiau buvo daugiau spaudos leidinių ir kuomet vienas ar du buvo uždaryti, padėtis neatrodė dramatiška“, – teigė M.Alijevas.

„Bet dabar kritiškos informacijos erdvė susitraukė iki vieno ar dviejų leidinių. Panašu, kad Azerbaidžano nacionalinis interesas yra visai neturėti kritiškai nusiteikusios žiniasklaidos“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo žurnalistas.

Pats M.Alijevas pripažino, kad jis gali būti priverstas uždaryti „Turan“ agentūrą, kuri šiuo metu yra paskutinė nepriklausoma naujienų agentūra šalyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protesto akimirka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protesto akimirka

Opozicijos laikraščio „Azadliq“ redaktorius Rahimas Hacijevas antrino M.Alijevui: „Pareigūnai mano, kad žiniasklaida turi dirbti, remdamasi oficialios propagandos gairėmis. Vyriausybės politika negali būti kritikuojama“.

R.Mehdijevas aiškino, kad tokių transliuotojų kaip „BBC“, „The Voice of America“ ar „Laisvosios Europos radijas“ tikslas yra „diskredituoti Azerbaidžano valstybę, apjuodinti jos pasiekimus ir sukelti sąmyšį visuomenėje kalbant apie pagrindo neturinčias, sukurtas problemas“. 

Birželį buvo paskelbtas Azerbaidžano politinių kalinių sąrašas, kuriame yra 98 pavardės.

Rugpjūčio pabaigoje, prezidento I.Alijevo padėjėjas Ramizas Mehdijevas surengė uždarą valdžios atstovų ir vyriausybei lojalios žiniasklaidos posėdį, kuriame piktinosi nepriklausomais Vakarų žurnalistais dėl netinkamo Azerbaidžano pateikimo žiniasklaidoje.

Taip pat daug kritikos sulaukė žinių pateikimas apie konfliktą su Armėnija dėl Kalnų Karabacho.

R.Mehdijevas aiškino, kad tokių transliuotojų kaip BBC, „The Voice of America“ ar „Laisvosios Europos" radijas tikslas yra „diskredituoti Azerbaidžano valstybę, apjuodinti jos pasiekimus ir sukelti sąmyšį visuomenėje kalbant apie pagrindo neturinčias, sukurtas problemas“.

Jis pridūrė: „Užsienio jėgos naudoja nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą spaudą, naudodamosis tolerantiška ir demokratiška Azerbaidžano atmosfera, ir platina absurdiškus politinių kalinių sąrašus bei žinutes apie žmogaus teisių pažeidimus ir korupcijos problemą Azerbaidžane“.

Rugsėjo 5 d. Azerbaidžano saugumo pajėgos įvykdė reidą prieš Baku įsikūrusią JAV finansuojamą nevyriausybinę organizaciją, remiančią demokratines reformas visame pasaulyje, organizacijos sąskaitos banke buvo užšaldytos. Pinigais, esančiais banke, nebegali disponuoti ir kitos nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Transparency International“, „Oxfam“ bei „Nacionalinis demokratinis institutas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas

Tuo pačiu metu, rugsėjo 6 d. , dienraštis „The New York Times“ išspausdino tyrimą apie tai, kaip Baku naudoja iš naftos gautus pinigus įtakai Vašingtone didinti ir stengiantis, kad JAV viešojoje erdvėje Azerbaidžanas būtų minimas kaip „svarbus saugumo partneris“.

Rugsėjo 6 d., dienraštis „The New York Times“ išspausdino tyrimą apie tai, kaip Baku naudoja iš naftos gautus pinigus įtakai Vašingtone didinti ir stengiantis, kad JAV viešojoje erdvėje Azerbaidžanas būtų minimas kaip „svarbus saugumo partneris“.

Pastaruoju metu Baku visomis išgalėmis stengiasi laviruoti tarp Vakarų šalių ir Rusijos.

„Vyriausybė išgąsdinta dėl nesenų įvykių visame pasaulyje, ypatingai posovietinėje erdvėje. Šiandien, tam tikra prasme, Azerbaidžano likimas sprendžiamas mūšio lauke Ukrainoje“, – tikino politikos analitikė Azera Gasimli ir pridūrė: „Vakarai užimti įvykiais Ukrainoje ir iki kol šis konfliktas nebus išspręstas, JAV ir Vakarai nesielgs griežtai su Azerbaidžanu“.

Buvęs JAV ambasadorius Azerbaidžane Richardas Kauzlarichas sutinka su nuomone, kad Baku naudojasi susidariusia padėtimi Ukrainoje ir Artimuosiose Rytuose tam, kad užbaigtų represijas šalies viduje ir pašalintų užsienio nevyriausybines organizacijas.

R.Kauzlarichas taip pat teigė, kad Baku gali reaguoti į spaudimą iš Vašingtono pusės sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą vietoje to, kad Armėnijai primestų tik vienam Azerbaidžanui naudingą sprendimą. Vis dėlto, buvęs ambasadorius neatmeta ir tokios galimybės, kad Baku pasiduos Rusijos spaudimui atsiriboti nuo Vakarų.

Azerbaidžano žurnalistė Hadija Ismailova teigė, kad valdžios nemalonės daugiausia sulaukia tie asmenys, kurie, I.Alijevui nusprendus stiprinti santykius su Rusija ir jos vadovaujama Muitų sąjunga, organizuotų protestus prieš tokį sprendimą.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai Sočyje
„Scanpix“ nuotr./Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai Sočyje

Pastaruoju metu Baku visomis išgalėmis stengiasi laviruoti tarp Vakarų šalių ir Rusijos.

Panašu, kad išpuoliai prieš kritiškai mąstančius asmenis Azerbaidžane ir toliau stiprės.

Rugsėjo 2-ąją valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje pasirodė interviu su parlamento nariu Jagubu Mahmudovu. Jis dalijosi mintimis, kad būtina vėl įteisinti mirties bausmę, kuri būtų skiriama „išdavikams“.

„Tokiems žmonėms turi būti skiriama mirties bausmė. Privalome turėti mirties bausmę. Kodėl turėtume atleisti išdavikams?“, – savo mintis dėstė parlamentaras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos