Prezidentas, grįžęs į Paryžių po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Buenos Airėse, prezidentūroje susitiko su ministru pirmininku, vidaus reikalų ministru ir aukščiausiais saugumo pareigūnais.
Prieš tai E.Macronas nuvyko prie Triumfo arkos ir kitų vietų, kur kilo smurtas. Prezidentas atidavė pagarbą policijai, bet buvo nušvilptas dalies susirinkusios minios.
Paryžiaus policija sekmadienį pranešė, kad per didžiausias pastarųjų metų riaušes sostinėje buvo sužeisti 133 žmonės, o 412 asmenų buvo areštuoti.
Tarp žmonių, sužeistų per šeštadienio protestą, kurio metu Paryžiaus centrą krėtė smurtas, yra 23 policijos pareigūnai.
Policija nurodė, kad 378 iš areštuotų žmonių yra sulaikyti.
„Niekada nesutiksiu su smurtu“, – šeštadienį spaudos konferencijoje Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Buenos Airėse sakė E.Macronas.
„Jokia priežastis nepateisina to, kad puolami pareigūnai, kad plėšiamos kompanijos, kad grasinama praeiviams ar žurnalistams, ar kad niekinama Triumfo arka“, – pareiškė E.Macronas.
Žuvo žmogus
Visoje šalyje vykstant protestams, praėjusią naktį žuvo žmogus, kurio automobilis pateko į avariją per spūstį prie protestuotojų įrengtos kelio blokada.
Arlyje Prancūzijos pietuose „mikroautobusas visu greičiu rėžėsi į didelį sunkvežimį, o paskui į mikroautobusą įsirėžė kitas automobilis“, naujienų agentūrai AFP sakė vietos prokuroras Patrickas Desjardinsas.
Jis pridūrė, kad avarija yra „tiesiogiai susijusi“ su kelio blokada, prie kurios buvo nusidriekusi 10 km automobilių eilė.
Pastarąsias dvi savaites Prancūzijoje vykstantys vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo dėl padidintų mokesčių dyzelinui, bet peraugo į didelio masto judėjimą prieš prezidento valdymą.
Kaip naujienų agentūrai AFP sekmadienį pranešė teisėsaugos šaltinis, Pietų Prancūzijoje, netoli Narbono miesto, buvo padegtas mokėjimo už greitkelį punktas. Penki žmonės buvo sulaikyti.
Sekmadienio rytą protestuotojai netoli Liono buvo užtvėrę pagrindinį šalies šiaurę su pietumis jungiantį greitkelį A6.
Sostinėje sekmadienį buvo ramu, tačiau darbininkams tvarkant miestą po šeštadienio protestų išryškėjo žalos mastas.
Eliziejaus laukuose, prie Luvro muziejaus bei kitų garsių vietų apie smurto proveržį liudijo riaušininkų išdaužyti parduotuvių langai ir apdegę automobiliai.
Protestuotojams nuvertus vienus iš didžiulių Tiuirli sodo geležinių vartų, keli žmonės buvo prispausti, o vieno iš jų būklė buvo kritinė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, buvo užgesinti beveik 190 gaisrai ir padegti šeši pastatai.
Nepaprastoji padėtis?
E.Macronui iškyla dilema, kaip reaguoti į „geltonąsias liemenes“, ypač dėl to, kad tai yra piliečių judėjimas, neturintis jokių formalių lyderių, tačiau keliantis plačių reikalavimų.
Remiantis naujausiais duomenimis, sekmadienį paskelbtais Vidaus reikalų ministerijos, šį šeštadienį šalyje demonstravo apie 136 tūkst. žmonių, dauguma iš jų – taikiai.
Palyginimui, lapkričio 17-ąją, pirmąją protestų dieną, akcijoje dalyvavo apie 282 tūkst. žmonių, o prieš savaitę, lapkričio 24-ąją, atnaujintais duomenimis, į gatves išėjo 166 tūkstančiai.
Vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaner dėl smurto apkaltino „konflikto sukėlimo, griovimo specialistus“.
Ministras neatmetė galimybės įvesti nepaprastąją padėtį – to reikalauja policininkų profesinė sąjunga „Alliance“.
„Man tabu nėra. Esu pasirengęs viską išnagrinėti," – sakė jis.
Nepaisant kilusio smurto, nuomonių apklausos rodo, kad du trečdaliai prancūzų vis dar palaiko protestus.
