Kaip šiai naujienų agentūrai pripažino diplomatai, dabar Rusijos kone nebeįmanoma nesikviesti į dideles tarptautines diskusijas – Kremliaus balsas svarbus kalbant ir apie Rytų Ukrainą, ir apie Šiaurės Korėją, ir apie Siriją.
Juolab kad Rusija yra branduolinė valstybė, be kita ko, turinti veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kur yra nuolatinė narė.
„Mes negalime priimti politinių sprendimų be Rusijos, – pareiškė Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke Jensenas. – Turime pasiekti tašką, kai galime pradėti ieškoti tokių išeičių, o jie (Kremlius, – red.) tokioms pastangoms svarbūs.“
Stebino rusų pareiškimai
Bent jau viešai Rusija Miunchene buvo „blogiukė“ – visi, kas netingi, kritikavo Maskvą už įtariamą kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Į Bavariją sugužėjusius JAV saugumo pareigūnus akivaizdžiai siutino svečių iš Rusijos akiplėšiškumas – jie visada purtosi kaltinimų neteisėta veikla.
Amerikiečiai penktadienio vakarą kaip tik apkaltino 13 Rusijos piliečių vykdžius slaptą kampaniją, turėjusią pakreipti balsavimo rezultatus Kremliui palankia linkme. Niekas nepamiršo ir Krymo aneksijos 2014-aisiais.
Vakarams tokia retorinė vienybė atrodė teigiamas posūkis praėjus metams po to, kai D.Trumpas išrinktas ėmė svaidytis neaiškiais pareiškimais dėl NATO ir Europos Sąjungos, nutarė išvesti JAV iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties ir išreiškė abejonių dėl Irano branduolinių ambicijų, kurias 2015 metais apribojo tarptautinis susitarimas.
Negana to, į Bavariją sugužėjusius JAV saugumo pareigūnus akivaizdžiai siutino svečių iš Rusijos akiplėšiškumas – jie visada purtosi kaltinimų neteisėta veikla.
„Mane stebina tai, kad <...> rusai atvyksta, atsiunčia ką nors kiekvienais metais, kad iš esmės būtų neigiami faktai“, – atviravo JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas.
Gyrė „nepakeičiamą“ partnerę
Vis dėlto užkulisiuose, diplomatų teigimu, pokalbiai buvo kitokie. Vakarų pareigūnai, įskaitant NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, vienas po kito skubėjo susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Yra diplomatinis tinklas, kuris veikia, – apie diskusijas, kaip užbaigti Sirijos pilietinį karą tarp Maskvos, Ankaros, Vašingtono ir Tel Avivo, kalbėjo Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas. – Jei veikiama efektyviai, tokie ryšiai gali užkirsti kelią didesnėms konfrontacijoms.“
Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis, kuris su S.Lavrovu susitiko kelis kartus, jau tradiciškai užsiminė apie galimybę atšaukti sankcijas Maskvai ir pavadino Rusiją „nepakeičiama“ partnere kovoje su branduolinių ginklų platinimu.
O buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pridūrė, kad Vakarams reikia sudėlioti į atskirus stalčius problemas santykiuose su Maskva – esą taip tarptautinė diplomatija bus efektyvesnė.
Daugelio apžvalgininkų teigimu, vienas pagrindinių iššūkių Vakarų demokratijoms ir yra faktas, kad tarptautinės krizės yra vienos su kitomis susijusios – neradus kelio iš vienos, toliau bus klaidžiojama ir kitos klystkeliuose.
Krizės nebeatsiejamos
Pavyzdžiui, Rusija yra Izraelio priešininko Irano sąjungininkė konflikte Sirijoje, o Maskvos parama separatistams Ukrainoje kelia NATO įtūžį.
NATO narė Turkija turėtų netrukus užbaigti sandorį dėl rusiškų oro gynybos sistemų įsigijimo.
Tačiau NATO narė Turkija turėtų netrukus užbaigti sandorį dėl rusiškų oro gynybos sistemų įsigijimo. Be to, turkai kovoja su JAV remiamomis kurdų pajėgomis Sirijos šiaurėje, o Rusija pagal susitarimą netrukdo tokioms operacijoms.
Azijoje JAV pastangos pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinius planus iš dalies priklauso nuo Maskvos sutikimo prisijungti prie vakariečių raginimų paskelbti Pchenjanui naftos embargą. Tačiau rusai purto galvas.
„Prieš kelerius metus buvo įmanoma kalbėti apie atskiras krizes, tačiau šiandien, jei diskutuojama apie vieną krizę, paliečiamos ir visos kitos“, – pripažino jau minėtas norvegas F.B.Jensenas.
Tad kai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu Miunchene paleido kritikos Iranui tiradą, britų, amerikiečių ir prancūzų pastangos pasmerkti Teheraną Jungtinėse Tautose iškart susidūrė su Rusijos pasipriešinimu.
O JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, matydamas, kad Vakarų šalių pareigūnai nestokoja optimizmo dėl galimybės išspręsti konfliktą Donbase, nukirto: viskas priklauso nuo Maskvos.
„Tai yra Rusijos rankose, – pareiškė K.Volkeris, taip reaguodamas į viltis, kad Jungtinių Tautų taikdariai užgesins karą Rytų Ukrainoje.
