Šaltiniai Centrinėje žvalgybos agentūroje sako pripratę, kad į juos šaudo, bet paprastai tai – ne prezidentas. Neįvardijami žvalgybininkai naujienų agentūrai „Reuters“ sako, kad D.Trumpo panieka kelia vis didesnį nerimą žvalgybininkams – vis daugiau dešimtmečius dirbusių veteranų pasirašo prašymus išeiti į atsargą, tik dar nerašo datos.
D.Trumpas savo žvalgybą viešai niekina jau seniai, bet šią savaitę, pasak šaltinių, daugelį žvalgybininkų šokiravo dar nematytas lyginimas su naciais, kai viena žiniasklaidos priemonė paskelbė buvusio britų žvalgybininko dosjė, jog Kremlius gali turėti D.Trumpą kompromituojančių vaizdo įrašų ir palaikė ryšius su jo komanda.
„Manau, tai gėdinga. Gėdinga. Kad žvalgybos agentūros išleido informaciją, kuri pasirodė tokia klaidinga ir suklastota. Manau, tai gėdinga, ir sakau, kad tai būtų padariusi ir padarė nacių Vokietija“, – pareiškė D.Trumpas.
Tos pačios dienos vakarą D.Trumpas sulaukė visų 17-os žvalgybos agentūrų koordinatoriaus skambučio. Jis pareiškė, kad britų konsultanto dosjė nėra Amerikos žvalgybos produktas ir ji tikriausiai jos nenutekino. Be to, žvalgybininkai nevertino, kad dosjė informacija patikima – pateikdami jos santrauką D.Trumpui ir Barackui Obamai tik vykdė pareigą supažindinti su nacionalinio saugumo veiksniais.
„Visiškai teisinga suteikti jam tas žinias. Visai kitas reikalas, ar jie ją ir paviešino. Koks būtų jų interesas tai daryti, nežinau. Tai nėra akivaizdu“, – teigia buvusi Didžiosios Britanijos žvalgybos komiteto vadovė Pauline Neville-Jones.
D.Trumpo tai nesustabdė – po dienos jis tviteryje vėl pasirėmė Rusija, esą įkalčių nėra, ir vėl užsipuolė žvalgybą, kad tikriausiai ji paviešino dosjė, nors žinojo, kad įkalčių nėra ir nebus.
Ginti 17-os žvalgybos agentūrų, kuriose dirba dešimtys tūkstančių žmonių ir kurių biudžetai viršija 70 mlrd. dolerių, stojo Baltieji rūmai.
„Manau, labai klaidinga bet kam, bet kuriuo lygiu, abejoti žvalgybos bendruomenėje tarnaujančių patriotų sąžiningumu ir motyvais. Tai nereiškia, kad jie visada teisūs, bet abejoti jų motyvais yra jau visai kas kita“, – kalbėjo JAV prezidento atstovas spaudai Joshas Earnestas.
Izraelio žiniasklaida skelbia, kad šios šalies žvalgybininkus būti atsargius perspėjo patys Amerikos kolegos.
Gali būti, kad D.Trumpo požiūrį į žvalgybininkus lemia vienas iš artimiausių jo aplinkos žmonių – patarėjas nacionaliniam saugumui Mike`as Flynnas, atleistas iš Gynybos agentūros vadovo posto po konflikto su žvalgybų koordinatoriumi.
Jis visad skeptiškai žiūrėjo į Centrinę žvalgybos agentūrą, tad „Reuters“ cituojami šaltiniai nėra tikri, ar ką nors pakeis tai, kad D.Trumpo pasirinktas būsimasis vadovas užstojo būsimuosius savo pavaldinius – esą jie eina per ugnį.
„Esu tikras, kad Centrinė žvalgybos agentūra šioje administracijoje, kaip ir visose ankstesnėse, turės tą pačią užduotį – teikti galingą informaciją, kuri veiks politiką ir sprendimus. Tikiu, kad išrinktasis prezidentas D. Trumpas ne tik su tuo sutiks, bet ir to reikalaus“, – sakė kandidatas į JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovo postą Mike`as Pompeo.
Bet ekspertai perspėja, kad demoralizuoti žvalgybininkai gali vengti rizikos ir sakyti tai, ką nori girdėti naujoji valdžia, – kitaip negu pasielgė pateikdami D.Trumpui dosjė apie jį.
„Kadangi ji jau visur klajojo ir jie ją turėjo patys, tiesiog perdavė prezidentui. Jie, kiek žinau ir kaip jie patys sako, niekaip jos nevertino, bet, tiesą sakant, jis turėtų žinoti, kas dedasi eteryje“, – teigia buvusi Didžiosios Britanijos žvalgybos komiteto vadovė P. Neville-Jones.
Apie buvusio britų žvalgybininko dosjė dar praėjusią savaitę informuotas ir Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovas, prieš vykdamas susitikti su D. Trumpo komanda. Tačiau, kai Borisas Johnsonas, pasak „The Sunday Times“, pamėgino perspėti D.Trumpo žentą ir kitą artimą patarėją dėl Kremliaus įtakos, susitikimas pašlijo.
Tad, anot savaitraščio, kai net Jungtinių Valstijų žvalgybininkai laiko savo būsimąjį prezidentą visai įmanomai valdomu Rusijos, Didžiosios Britanijos žvalgybos šaltiniai cituojami, kad nusprendė kol kas pristabdyti bendradarbiavimą su amerikiečiais – kad Rusijai nepatektų informacija apie britų agentus Maskvoje ir veiklos metodus.
„Užsienio vyriausybės ir jų pasiuntiniai yra gyvybiškai svarbūs partneriai užkertant kelią išpuoliams ir teikiant būtiniausius žvalgybos duomenis. Svarbu dėkoti ir pripažinti jų pagalbą užsitikrinant visus žvalgybos duomenis, kurių reikia Amerikos saugumui išsaugoti“, –sakė kandidatas į JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovo postą M.Pompeo.
Izraelio žiniasklaida skelbia, kad šios šalies žvalgybininkus būti atsargius perspėjo patys Amerikos kolegos. Jie patarė nesikeisti jautria informacija, visų pirma apie Iraną, kol bus paneigti nederami D.Trumpo ryšiai su Rusija ir įrodyta, kad jis negali būti šantažuojamas. Žvalgybininkai esą perdavė manantys, kad Vladimiras Putinas turi svertų prieš D.Trumpą ir jautri informacija per Maskvą esą gali pasiekti Teheraną.
