Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai vertinami dvejopai: tiek „Brexit“ priešininkai, tiek šalininkai skelbia pergalę.
Daugiausia balsų (33,3 proc.) susišlavė Nigelo Farage'o vedama „Brexit“ partija, JK Nepriklausomybės partija (UKIP) – 3,5 proc. Vadinasi, griežtai už skyrybas pasisakančios partijos drauge gavo 36,8 proc. balsų.
Savo ruožtu už pasilikimą ES pasisakančių partijų stovykla iš viso surinko 40,4 proc. balsų. Viduje dėl „Brexit“ susiskaldžiusios tradicinės partijos – toriai ir leiboristai – atsiriekė 23,2 proc. rinkėjų balsų.
Apskritai JK nenorėjo dalyvauti šiuose Europos Parlamento rinkimuose, tačiau atidėjus „skyrybas“ iki spalio 31 dienos, britai buvo priversti rinkti savo atstovus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas 15min teigė, kad „Brexit“ jėgų sėkmė rinkimuose rodo, jog nemažai žmonių yra nepatenkinti užsitęsusiu išstojimo procesu.
„Kita vertus, reikia matyti ir tai, jog gana daug balsų surinko liberaldemokratai. Apskritai „Brexit“ partija gavo mažiau nei pusę balsų. Tad, veikiausiai, interpretuočiau tokį britų balsavimą kaip dar vieną jų visuomenės poliarizacijos ir jau kurį laiką matomo susikoncentravimo į JK ir ES tarpusavio santykių tematiką, kuri, atrodo, rinkimuose užgožė daug kitų klausimų, ženklą“, – tikino politologas.
Kas laukia „Brexit“?
Pasak R.Vilpišausko, tolesnis „Brexit“ scenarijus priklausys nuo naujojo Konservatorių partijos vadovo, kuris automatiškai taps šalies premjeru.
„Kol kas atrodo, kad yra tikimybė, jog naujasis vadovas bus kietojo „Brexit“ šalininkas. Tai reiškia, kad konservatoriai parlamente gali būti linkę rimčiau svarstyti išstojimo be jokio susitarimo scenarijų. Tačiau, žinoma, jie vieni neturi tiek balsų. Jei torių vadovu ir premjeru taps kietojo „Brexit“ šalininkas, tikimybė susitarti su opozicija dar labiau sumažės“, – teigė politologas.
Po rinkimų valdantieji suskubo įspėti, kad pasitraukimas be jokios sutarties nėra geras scenarijus. Štai užsienio reikalų sekretorius, įvardijamas kaip kandidatas į torių lyderio poziciją, Jeremy Huntas pavadino kietąjį „Brexit“ „politine savižudybe“.
VU TSPMI direktorius pabrėžė, kad ligi šiol premjerei Theresai May sunkiai sekėsi rasti kompromisą su pagrindine opozicijos Leiboristų partija.
R.Vilpišauskas: „Tad ir toliau scenarijai yra labai neapibrėžti. Gali būti, kad ateis spalio pabaiga, ir vėl bus spėliojama, ką nuspręs britų parlamentas. Man atrodo, kad kol kas aišku tiek, jog auga norinčių kuo greičiau išstoti iš ES nekantrumas. Taip pat auga pasiryžimas tų, kurie nori, kad JK liktų Bendrijoje.“
„Tad ir toliau scenarijai yra labai neapibrėžti. Gali būti, kad ateis spalio pabaiga, ir vėl bus spėliojama, ką nuspręs britų parlamentas. Man atrodo, kad kol kas aišku tiek, jog auga norinčių kuo greičiau išstoti iš ES nekantrumas. Taip pat auga pasiryžimas tų, kurie nori, kad JK liktų Bendrijoje.
Vienas tų požymių – prieš keletą dienų pasikeitęs Leiboristų partijos naratyvas dėl antrojo referendumo. Gali būti, kad jie šitaip reaguoja į gerą liberaldemokratų pasirodymą EP rinkimuose, nes liberaldemokratai ėmė naudotis prieš išstojimą balsavusia elektorato niša“, – sakė R.Vilpišauskas.
Vis dėlto, jis tikino kol kas nesiryžtantis teigti, kad antrasis referendumas dėl „Brexit“ šiuo metu yra dominuojantis scenarijus.
Sunkus torių pasirinkimas
Praėjusią savaitę Th.May paskelbė pasitraukianti iš Konservatorių partijos lyderės posto ir premjerės posto. Tiesa, ji vyriausybei vadovaus tol, kol partiečiai toriai išsirinks naują vadovą, kuris automatiškai taps naujuoju šalies ministru pirmininku. Th.May savo pasitraukimo priežastimi įvardijo nesugebėjimą įgyvendinti 2016-ųjų referendumo dėl „Brexit“ rezultatų.
Premjerės ir Briuselio susiderėtas sutarties projektas Jungtinės Karalystės parlamente buvo atmestas jau tris kartus. Todėl nenuostabu, kad po EP rinkimų Th.May įspėjo įpėdinį apie jį laukiantį nelengvą kelią.
„Jie turės rasti būdą spręsti dėl abiejų pusių labai stipraus požiūrio šiuo klausimu. Tam padaryti ir gauti daugumą parlamente reikės kompromiso“, – pabrėžė premjerė.
R.Vilpišauskas tikino, kad naujasis partijos lyderis pateks į sudėtingą situaciją.
„Sudėtingumas tas, kad tam (premjerui), kuris lengviau gali rasti kompromisą su eiliniais torių partijai priklausančiais parlamentarais (angl. backbenchers), iš esmės nulėmusiais premjerės May sprendimą trauktis, būtų sunkiau rasti kompromisą su opozicija.
Iš čia ir kyla tas sudėtingumas, nes vien torių balsų neužtenka jokiam sprendimui priimti, jie nesudaro daugumos. O tokio vidurinio varianto, kuris apimtų ir daugumą konservatorių, ir dalį opozicijos, aš kol kas nematau“, – tikino politologas.
Pasak R.Vilpišausko, Th.May nesėkmingai ieškojo bendro vardiklio, kuris būtų leidęs išgryninti variantą, sulauksiantį daugumos parlamento paramos. Politologas pabrėžė, kad premjerė darė ir kitų klaidų: sušaukė išankstinius parlamento rinkimus ir derėdamasi dėl išstojimo sutarties projekto menkai komunikavo su kitais parlamento nariais.
„Nematau, kaip kažkas kitas, elgdamasis kaip premjerė May, galėtų pasiekti kitokį rezultatą“, – 15min sakė R.Vilpišauskas.
Kas pakeis Theresą May?
Vienu realiausių kandidatų užimti Konservatorių partijos lyderio postą įvardijamas buvęs užsienio reikalų sekretorius, aršus išstojimo iš ES šalininkas Borisas Johnsonas. Naujausios apklausos duomenimis, 39 proc. torių jį laiko pirmuoju pasirinkimu lyderio pozicijoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teisėja: Borisas Johnsonas turės stoti prieš teismą dėl „melo“ apie „Brexit“
Antrasis pagal populiarumą kandidatas – aplinkos sekretorius Michaelas Gove'as, kurį šiame poste norėtų matyti 18 proc. Konservatorių partijos narių.
Nuo jo neatsilieka buvęs „Brexit“ sekretorius Dominicas Raabas, šiose pareigose buvęs vos kelis mėnesius. Tokį sprendimą jis priėmė negalėjęs pritarti Th.May suderėtos „Brexit“ sutarties projekto sąlygoms.
11 proc. torių pirmuoju pasirinkimu šiame poste laiko „Brexit“ šalininkę Andreą Leadsom. Ji praeitą savaitę paskelbė atsistatydinti iš vyriausybės atstovės ryšiams su parlamentu posto.
Į torių lyderio postą kandidatuoja ir dabartinis užsienio reikalų sekretorius J.Huntas. Praėjusių metų pabaigoje jis ES kolegas supykdė palyginęs Bendriją su Sovietų Sąjunga.
