Socialinės išmokos
Ko D.Cameronas siekė: Ketverius metus riboti socialines išmokas Didžiojoje Britanijoje dirbantiems ES piliečiams. Prieš viršūnių susitikimą premjeras pareiškė, kad ši tvarka negaliotų šiuo metu šalyje dirbantiems žmonėms ir būtų taikoma tik naujiems atvykėliams.
D.Cameronas norėjo, kad ši tvarka galiotų ateinančius 13 metų, tuo metu Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos atstovai susitikime derėjosi dėl 5 metų laikotarpio.
Ką D.Cameronui pavyko pasiekti: Sutarta dėl 7 metų laikotarpio. Didžioji Britanija buvo ta šalis, kuri atvėrė savo darbo rinką rytų europiečiams po ES išsiplėtimo 2004 metais. Septynerių metų išmokų ribojimų laikas pagal susitarimą negali būti pratęstas.
Išmokos už vaikus
Ko D.Cameronas siekė: Iki derybų Didžiosios Britanijos premjeras kalbėjo apie tai, kad reikia nustoti mokėti išmokas tiems dirbantiesiems, kurių vaikai gyvena užsienyje.
Prieš susitikimą Didžioji Britanija žengė žingsnį atgal ir pareiškė, kad išmokos gali būti mokamos, tačiau jos turi būti indeksuojamos pagal tos šalies, kurioje gyvena vaikas, pragyvenimo lygį. Nepaisant to, kad kalbama apie nedideles išlaidas biudžetui, šis klausimas susitikime sukėlė didelius ginčus.
Ką D.Cameronui pavyko pasiekti: Išmokos vaikams, gyvenantiems ne Didžiojoje Britanijoje, bus indeksuojamos priėmus naujus ES teisės aktus.
Kai jie bus priimti, jie galios visiems atvykėliams į Didžiąją Britaniją, o visiems dirbantiems šioje šalyje – nuo 2020 metų.
Didesnė apsauga ne euro zonos šalims
Ko siekė D.Cameronas. Apsaugos priemonių ne euro zonos šalims prieš reguliavimą, dėl kurio sprendžia euro zonos šalys.
Ką pavyko pasiekti. Jei bent viena šalis pasitrauktų iš euro zonos, tai išprovokuotų diskusijas dėl euro zonos įstatymų.
Kiti ES lyderiai su tuo sutiko, nes nei Didžioji Britanija, nei kita šalis neturėtų veto teisės. Ši taktika gali būti naudojama atidėti, bet ne sustabdyti euro zonos įstatymų priėmimo.
