Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Po Europos politikų kaukėmis – Rusijos agentai?

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) darbotvarkė pastaruoju metu tapo aršių politinių diskusijų tema ir Lietuvoje. Ypač po to, kai vienas kandidatų į prezidento postą Arvydas Juozaitis ėmė megzti itin glaudžius santykius su šia jau senokai ryšiais su Kremliumi įtarta politine jėga. A.Juozaitis ir jo bendražygiai Lietuvoje karštai gina AFD nuo kaltinimų talkininkaujant Maskvai. Tačiau 15min gavo išskirtines teises skelbti tarptautinio žurnalistinio tyrimo apie Rusijos įtaką Europoje medžiagą, kurioje yra skandalingų duomenų.
2018 metais vykęs AfD („Alternatyva Vokietijai“) suvažiavimas
2018 metais vykęs AfD („Alternatyva Vokietijai“) suvažiavimas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ši medžiaga parodo, kad mažų mažiausia vieną šios partijos frakcijos Bundestage narį Rusijos įtakos Vakaruose skleidimo technologai laiko „absoliučiai kontroliuojamu“ ir patys kūrė jo pergalės parlamento rinkimuose strategiją.

Šį tyrimą, remdamiesi Michailo Chodorkovskio įkurto centro „Dosjė” gautais duomenimis, kartu atliko Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC, Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF, šios šalies savaitraščio „Der Spiegel“ ir Italijos dienraščio „La Repubblica“ žurnalistai.

Nors tyrimas atskleidžia įvairius Kremliaus kišimosi į Europos šalių politiką mechanizmus bei įrankius, pagrindinė jo išvada skamba itin iškalbingai – Rusijos Valstybės Dūmos narių patarėjai ir aukšto rango Rusijos prezidento administracijos pareigūnai, atsakingi už užsienio politiką, dalyvavo rengiant įtakingo AfD partijos nario Markuso Frohnmaierio išrinkimo į Vokietijos Bundestagą strategiją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas Markusas Frohnmaieris
AFP/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas Markusas Frohnmaieris

Rusijos įtaka – išgalvota?

A.Juozaitis, neigdamas AfD ryšių su Rusija galimybę, viename savo komentarų netgi tvirtino, kad Vokietijos Konstitucinės apsaugos tarnyba, tyrusi šiuos įtarimus, „nustatė, kad jokių reikšmingesnių AfD ryšių su Rusija nėra”. Nors iš tiesų nebuvo jokio Vokietijos Konstitucinės apsaugos tarnybos pareiškimo šiuo klausimu.

Vokietijos Bundestago narys M.Frohnmaieris savo palankumo Maskvai niekuomet neslėpė.

Lietuvoje viešėjusio AFD frakcijos nario Christiano Wirtho bendradarbis, AfD Bundestago narių grupės ryšiams su Baltijos šalimis koordinatorius Stefanas Korte, A.Juozaičio kvietimu skaitęs pranešimą vasario 2 d. Vilniuje surengtoje konferencijoje, nepraleido progos ir viešai pasipiktinti. Esą bandymas sieti AfD su Rusija yra laužtas iš piršto ir visiškai nesuvokiamas.

„AfD niekados negavo pinigų iš Maskvos ir ateityje neplanuoja priimti tokių pinigų. Partijos finansavimas vyksta per narių mokesčius ir aukas, kurias galima patikrinti. Viskas remiasi Vokietijos įstatymais ir yra skaidru. AfD finansavimas yra nuolat atitinkamų pareigūnų rūpestingai tikrinamas“, – aiškino S.Korte.

Nors buvo pranešimų ir analitikų įžvalgų, kad per 2017 metų Bundstago rinkimus Rusija prisidėjo prie AfD sėkmės, oficialiai buvo padaryta išvada, kad jokio reikšmingesnio Rusijos kišimosi per šiuos rinkimus, skirtingai negu renkant JAV ar Prancūzijos prezidentus, nepastebėta.

Bundestage – „absoliučiai kontroliuojamas“ politikas

Tačiau minėtą tarptautinį tyrimą atlikę įvairių šalių žurnalistai turi įrodymų, kad likus beveik pusei metų iki minėtų rinkimų – 2017-ųjų balandžio 3 d. Rusijos Valstybės Dūmos deputato, valdančiosios „Vieningos Rusijos“ partijos nario Viktoro Šreiderio padėjėjas, buvęs KGB karininkas Piotras Premjakas išsiuntė elektroninį laišką, kuriame aprašė įvairaus kišimosi į Europos politinius procesus, taip pat ir rinkimus Vokietijoje, planą.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Dešinėje – Piotras Premjakas
Asmeninio archyvo nuotrauka/Dešinėje – Piotras Premjakas

Laiško adresatai – Rusijos prezidento administracijos užsienio politikos valdybos tuometis vadovas Aleksandras Manžosinas ir vieno šios valdybos departamentų vadovas Sergejus Sokolovas.

arzblag.ortox.ru nuotr./Aleksandras Manžosinas – antras iš kairės
arzblag.ortox.ru nuotr./Aleksandras Manžosinas – antras iš kairės

Prie laiško buvo pridėtas dokumentas, pavadintas „Komandos užsienio politikos veikla“. Dokumentas pradedamas bendromis formuluotėmis apie „susitikimų, piketų ir kitų protesto akcijų organizavimą ES šalyse, siekiant diskredituoti įvykius ar asmenis, prieštaraujančius Rusijos Federacijos užsienio politikos tendencijoms“, „publikacijas ES šalių, JAV ir Turkijos žiniasklaidoje, ginančias Rusijos nacionalinius interesus“, etc.

Prie šių planuotų įtakos būdų dar grįšiu, bet svarbiausia informacija – šio dokumento pabaigoje. Ji pavadinta nedviprasmiškai – „Bundestago rinkimai (rugsėjo 24 d.)“. Tiesiai įvardintas ir kandidatas, kuriam rekomenduojama suteikti „paramą rinkimų kampanijai“. Tai buvęs AfD jaunimo grupės lyderis, Baden-Viurtembergo žemės atstovas, M.Frohnmaieris. Jo išrinkimo tikimybė įvardijama, kaip „didelė“, po savaitės žadama pateikti detalią jo rinkimų programą, o šios įtakos operacijos planuojamas rezultatas pateikiamas tokiu sakiniu: „Bundestage bus absoliučiai kontroliuojamas deputatas“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas Markusas Frohnmaieris
AFP/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas Markusas Frohnmaieris

Tiriant šią informaciją paaiškėjo, kad egzistuoja ir kitas labai panašus ir net panašiu laiku pasirodęs bei, ko gero, susijęs dokumentas, kurį nurodė BBC šaltiniai. Jis pavadintas „Frohnmaierio rinkimų kampanija/veiksmų planas (projektas)“. Tiesa, minėtų BBC šaltinių teigimu, šio 2017 metų balandžio 11 d. pasirodžiusio dokumento autorius galėjo būti ne kas nors iš Rusijos, o neseniai visame pasaulyje išgarsėjęs vokietis Manuelis Ochsenreiteris.

Dokumento adresatas liko nenustatytas.Tačiau jame be paramos (čia jau minima ne tik reikalinga materialinė, bet ir Rusijos žiniasklaidos parama) rinkimų kampanijai prašymo įvardijami būtent Kremliaus interesai, kuriems, kai bus išrinktas, neva atstovaus M.Frohnmaieris.

Žurnalistas, padėjėjas ar padegimo organizatorius?

Jau minėtas iki tol žurnalistu vadintas M.Ochsenreiteris ypač išgarsėjo šių metų sausio 14 d., kai visą pasaulį apskriejo žinia, kad Krokuvos teisme paaiškėjo, jog būtent jis jis gali būti 2018 metų vasarį Ukrainos Užhorodo mieste surengto vengrų kultūros centro padegimo užsakovas ir organizatorius.

Išpuolis galėjo padidinti etninę įtampą ar net destabilizuoti padėtį Ukrainos Užkarpatės regione, kurioje vengrai sudaro svarbią gyventojų dalį.

Išpuolis galėjo padidinti etninę įtampą ar net destabilizuoti padėtį Ukrainos Užkarpatės regione, kurioje vengrai sudaro svarbią gyventojų dalį. Mat labiausiai tikėtina, jog vengrai dėl išpuolio būtų kaltinę Ukrainos nacionalistus.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad išpuolį prieš Vengrijos kultūros centrą surengė iš viso ne ukrainiečiai, bet trys Lenkijos piliečiai, susiję su Lenkijos nacionalistų organizacijomis. Du iš užpuolikų buvo iš neofašistine vadinamos organizacijos „Falanga“, kuri, be kita ko, remia ir prorusiškus teroristus Donbase. Trečiasis užpuolikas buvo iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Zmiana“, kurios buvęs lyderis Mateuszas Piskorskis 2016 metais buvo sulaikytas dėl kaltinimų bendradarbiavimu su Rusijos bei Kinijos žvalgybomis.

Grįžusius iš Ukrainos, visus Užhorodo padegėjus sulaikė Lenkijos pareigūnai.

„Tai buvo provokacija, kurios tikslas – sugadinti Ukrainos ir Vengrijos santykius. Tai naudinga Rusijai, kuri yra suinteresuota destabilizuoti savo vakarinę kaimynę, kurioje jau vyksta hibridinis karas Donbase“, – po įtariamųjų sulaikymo viešai pareiškė Lenkijos Vidaus saugumo agentūros atstovas.

Tačiau didžiausia staigmena laukė teisme, kur padegėjų trijulės lyderis Michalas Prokopowiczius atskleidė, kad būtent M.Ochsenreiteris jam sumokėjo 1500 eurų už išpuolio surengimą. Pats M.Ochsenreiteris, žinoma, neigė turįs ką nors bendro su išpuoliu. Jo ginti stojo ir Bundestago narys M.Frohnmaieris, kuris tuo metu iš esmės buvo padegimo organizavimu įtarto žurnalisto viršininkas, nes jau anksčiau buvo jį įdarbinęs savo padėjėju.

Jau iki tol Vokietijos ultradešinysis žurnalistas M.Ochsenreiteris garsėjo įvairiausiais ryšiais su Rusija – buvo nuolatinis Rusijos televizijų komentatorius, sukosi Rusijos imperializmo ir nacionalizmo ideologu dažnai vadinamo „Eurazijos“ judėjimo lyderio Aleksandro Dugino bei stačiatikių oligarchu praminto, agresijos Ukrainoje finansavimu įtariamo Konstantino Malofejevo aplinkoje. M.Ochsenreiteris buvo ir vadinamojo tarptautinio analitinio centro „Catehon“, siejamo su šiais asmenimis, nuolatinis autorius.

M.Frohnmaieris iš savo padėjėjų atleisti M.Ochsenreiterį nusprendė tik tuomet, kai, kaip teigiama, šio žurnalisto galimą vaidmenį išpuolyje Užhorode ėmė tirti Vokietijos teisėsauga.

O tai, kad BBC šaltinių nurodomas ir M.Ochsenreiteriui priskiriamas M.Frohnmaierio rinkimų veiksmų plano dokumentas buvo imtas įgyvendinti bent jau iš dalies, patvirtina tai, kad įvyko vienas jame numatytas kampanijos renginys.

Minėtame dokumente teigta, kad planuojami milžiniški renginiai su tuomečiu Vienos vicemeru, o dabar šalies parlamentaru, kraštutinių dešiniųjų „Laisvės partijos“ atstovu Johanu Gudenusu bei tuomečiu Europos Parlamento nariu, o dabar Italijos vicepremjeru Matteo Salvini iš kraštutinių dešiniųjų „Šiaurės lygos“. Renginys su J.Gudenusu iš tiesų įvyko.

Renginio organizatorių nuotr./Renginio su J.Gudenusu plakatas
Renginio organizatorių nuotr./Renginio su J.Gudenusu plakatas

Ranka ranką plauna

Vokietijos Bundestago narys M.Frohnmaieris savo palankumo Maskvai niekuomet neslėpė. Jis ne kartą lankėsi Kryme ir Donbase, dalyvavo propagandinėse Rusijos akcijose, stebėjo Rusijos prezidento rinkimus, kuriuos, žinoma, vertino, kaip demokratiškus.

Net politiko žmona – iš Rusijos. Tai – buvusi laikraščio „Izvestija“ bendradarbė Darja Coj. Be kitų verslo ir politikos ryšių, vienas artimiausių M.Frohnmaierio kontaktų Rusijoje yra Danilas Bisslingeris, kuris iki 2017 metų buvo atašė Rusijos ambasadoje Berlyne, tačiau dirbo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vertėju.

Centro „Dosjė“ turimais duomenimis, M.Frohnmaieris su D.Bisslingeriu pažįstami mažiausiai nuo 2014 metų ir nuo to laiko aktyviai bendradarbiauja. Kokio lygio yra šis bendradarbiavimas, įrodo tais pačiais 2014 metų gruodžio 14 d. išsiųstas laiškas, kurį pavyko gauti tyrimo dalyviams.

Laiško autorius – buvęs M.Frohnmaierio pavaduotojas AfD jaunimo organizacijoje Raymondas Hoffmannas. Laiške R.Hoffmannas rašo: „Gerb. p. Bisslingeri, kaip jau buvo aptarta su [...] Marku Frohnmaieriu, siunčiu jums du mano prašymus. Vienas – dėl stažuotės „Gazprom“, kitas – dėl stažuotės (Rusijos) ambasadoje. Jei žinote kitų pozicijų, aš atviras pasiūlymams“.

Pasirodo, Rusijos diplomatas susirūpinęs, kad po SSRS žlugimo esą nustojo veikti iki tol pakankamai sėkmingai veikę Kremliaus „minkštosios galios“ mechanizmai, todėl Vakarų šalyse išaugo karta, kuri paveikta JAV ir Didžiosios Britanijos.

Ką D.Bisslingeris atsakė R.Hoffmannui, nėra žinoma. Tačiau žinoma, kokius strateginius Rusijos įtakos planus jis sugeba kurti. Mat, tyrimo dalyvių duomenimis, 2018 m. pabaigoje D.Bisslingeris Vokietijos verslininkui Raimundui Forsteriui, glaudžiai susijusiam su Rusija verslo saitais, nusiuntė pasiūlymą dėl naujos nevyriausybinės organizacijos (NVO) kūrimo.

Laiške labai aiškiai dėstoma tiek tai, ką norima pasiekti, tiek tai, ką – nuslėpti. Pasirodo, Rusijos diplomatas susirūpinęs, kad po SSRS žlugimo esą nustojo veikti iki tol pakankamai sėkmingai veikę Kremliaus „minkštosios galios“ mechanizmai, todėl Vakarų šalyse išaugo karta, kuri paveikta JAV ir Didžiosios Britanijos.

„Jie iš esmės buvo išauginti transatlantinės brolystės atmosferoje ir nebeįsivaizduoja kitokio pasaulio. Tai, žinoma, nepadeda nei siekti Rusijos tikslų, nei Vokietijai tapti savarankiška, sėkminga ir nepriklausoma valstybe“, – dėstoma naujos NVO kūrimo koncepcijoje.

NVO kūrimo koncepcija
NVO kūrimo koncepcija

NVO kūrimo koncepcija
NVO kūrimo koncepcija

Kaip tik tokią nepriimtiną padėtį ir turėtų keisti minėtoji organizacija. Tačiau „atsižvelgiant į didelį Rusijos ir Vokietijos santykių politizavimą, NVO finansavimas turėtų būti organizuojamas, kaip atrodo, per privačius rėmėjus ir be valstybės dalyvavimo“.

Nurodomi ir tie „nevalstybiniai“ finansavimo šaltiniai: „Gazprom“, „Sberbank“, „Rosneft“, „Vneshtorgbank“ ir kitos didelės įmonės, suinteresuotos gerinti Rusijos ir Vokietijos santykių klimatą“. Tačiau „pagal optimalų scenarijų, turėtų būti numatytas ir Vokietijos dalyvavimas, tarp jų „Siemens“, „Wintershall“, „Volkswagen“, „Mercedes“, „BASF“. NVO biudžetas, kaip teigiama, kasmet turėtų siekti nuo 0,5 mln. iki 1 mln. eurų.

Platūs įtakos operacijų užmojai

Tačiau grįžkime prie pradžioje minėto laiško, kurį iš Rusijos Valstybės Dūmos deputato padėjėjo Piotro Premjako gavo Rusijos prezidento administracijos atstovai.

Laiško autoriai teigia ketinantys „šalies vadovybei“ sudaryti galimybę „bendradarbiauti su svarbiausiomis ES šalių parlamentinėmis partijomis ir atskirais politikais“, organizuoti įtakingų ES politikų vizitus į Rusiją, „siekiant sukurti produktyvų dialogą“, taip pat palengvinti „tarptautinių stebėtojų darbą rinkimų kampanijų metu“.

Tarp konkrečių projektų nurodoma parama „Rusijos grįžimo į ETPA (Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją – M.L.) procesui“. Taip pat laiške siūloma surengti „tarptautinį jaunų politikų forumą“. Šio projekto „darbinis“ pavadinimas – „Euroseliger“ (pagal Rusijoje rengiamos jaunimo stovyklos „Seliger“ analogiją, – aut. past.).

Šio renginio galimu organizatoriumi nurodoma bendrovė „Hemingway Partners“.

Remiantis „Spark-Interfax“ duomenų baze vienintelė „Hemingway Partners“ akcininkė yra nelabai kuo žinoma Satenik Markarian. Tačiau, patyrinėjus labiau, paaiškėjo, kad ji itin gerai pažįstama su Sargisu Mirzachanianu, nes dalyvavo jo vestuvėse. O štai S.Mirzachanianas kartą jau buvo demaskuotas, kaip panašių Rusijos įtakos operacijų planuotojas. Tai nutiko paviešinus vadinamąją „Surkov Leaks“ medžiagą – su šiuo pilkuoju Kremliaus kardinolu vadinamu veikėju susijusį susirašinėjimą.

Ukrainos organizacija „InformNapalm“, paskelbusi šį susirašinėjimą, įvardijo S.Mirzachanianą kaip „svarbų“ planų destabilizuoti Ukrainą veikėją. Beje, S.Mirzachanianas taip pat buvo Valstybės Dūmos deputato, tik jau gynybos komiteto nario Igorio Zotovo padėjėjas. Iš tuomet paskelbto susirašinėjimo matyti, kad būtent iš S.Mirzachaniano elektroninio pašto išsiųstas laiškas, kuriame – antiukrainietiškos akcijos Varšuvoje planas. Prieš Ukrainos ambasadą Lenkijos sostinėje turėjo vykti kelių šimtų žmonių mitingas. Kaip ir šio tyrimo atveju vėl šmėžuoja partijos „Zmiana“ vardas, taip pat rūpinamasi „Kremliaus“ žiniasklaidos parama.

I.Kalinos nuotr./Aleksandras Kirpičiovas
I.Kalinos nuotr./Aleksandras Kirpičiovas

Iš jų pačių „Facebook“ paskyrose esančių nuotraukų galima spręsti, kad S.Mirzachanianas bent jau Jaltos ekonomikos forume bendravo ir su dar vienu šio tyrimo personažų – su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos diplomatinės akademijos absolventu, laikraščio „Izvestia“ autoriumi Aleksandru Kirpičiovu. Būtent priimti A.Kirpičiovą, kuris esą galės plačiau pristatyti projektą, 2017 metų balandžio 3 d. išsiųstame laiške prezidento administracijos atstovų prašo P.Premjakas.

Marius Laurinavičius yra Vilniaus politikos analizės instituto analitikas, tyrinėjantis Rusijos įtaką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos