Jau niekas neabejoja, kad J.Prigožino karjera baigėsi rugpjūčio 23 d. vakare. Sovietmečiu teistas Sankt Peterburgo verslininkas, vėliau sėkmingo restoranų verslo savininkas, žiniasklaidos imperijos – tiksliau, trolių fabriko – vadovas ir galiausiai „Wagner“ privačios kariuomenės vadovas, kuris didžiavosi sėkme Ukrainos fronte, arba žuvo sprogus privačiam lėktuvui, arba inscenizavo savo mirtį susitaręs su Kremliaus mafija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į žinią apie J.Prigožino mirtį sureagavo tik praėjus dienai po įvykio. Jis pavadino „Wagner“ privačios armijos vadovą sudėtingo likimo žmogumi ir pareiškė užuojautą per lėktuvo katastrofą su J.Prigožinu žuvusiųjų šeimoms.
Šiek tiek senamadiška pernelyg ilgai soste sėdėjusio diktatoriaus ironija stiprina įsitikinimą, kad būtent jis organizavo avariją, dėl kurios lėktuvo „Embraer-600“ nuolaužos nukrito Tverės srities šiaurės vakaruose.
Pirmieji patvirtinimai apie J.Prigožino mirtį ėmė ryškėti stebėtinai greitai. Atrodė, kad Rusijos oficialiajai žiniasklaidai svarbu užbaigti šį klausimą, patvirtinant garsaus tyrėjo ir „Bellingcat“ įkūrėjo Christo Grozevo žodžius, kuris neseniai laikraščiui „The Financial Times“ sakė, kad artimiausiu metu J.Prigožinas arba bus nužudytas, arba vadovaus dar vienam sukilimui.
Kadangi J.Prigožinas praleido karinio perversmo galimybę, liko galimas tik kitas variantas.
Jei J.Prigožinas iš tiesų buvo nukritusiame lėktuve, lieka keletas klausimų. Kodėl jis nebuvo likviduotas iš karto po bandymo įvykdyti perversmą? Ką jo mirtis reiškia „Wagner“ privačiai kariuomenei? Ar ši kadaise grėsminga struktūra turi ateitį kaip potenciali politinė jėga?
Apie tai „Postimees“ kalbėjosi su užsienio politikos analitikais.
