JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas praeitą savaitę Aliaskoje susitiko su Kinijos užsienio politikos vadovu Yangau Jiechi ir valstybės kancleriu Wangu Yi.
Įtampa kilo pačioje susitikimo pradžioje, kai abiejų pusių atstovai susėdo apsikeisti formaliais pareiškimais žurnalistų akivaizdoje.
A.Blinkenui prakalbus apie Vašingtono „gilų susirūpinimą“ dėl Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir agresyvaus elgesio užsienyje, Kinijos atstovai pažėrė kritikos JAV demokratijos būklei ir dėl problemų, susijusių su rasiniu teisingumu.
JAV atstovai kėlė įvairius klausimus: nuo Pekino vykdomų represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango provincijoje, kuriuos A.Blinkenas pavadino genocidu, iki Kinijos kibernetinių nusikaltimų.
JAV veiksmai buvo skirti parodyti, kad J.Bidenas pakeitė požiūrį į Pekiną nuo to, kai buvo Baracko Obamos viceprezidentas, „Financial Times“ sakė Kinijos ekspertė Teksaso universitete Sheena Greitens.
„Bideno komanda elgėsi teisingai priešindamasi Kinijai, tačiau tai vyko tokiu būdu, kokį daugiausia matėme vadovaujant Donaldui Trumpui. Tikiuosi, kad strategija apims ne tik priešinimąsi, ir mes neturėsime politikos Kinijai, kurią Trumpas diktuoja iš politinio kapo.
Tikiuosi, kad nėra taip, jog prezidento administracija labai nerimauja, kad respublikonai juos pavadins minkštais Kinijos atžvilgiu“, – laikraščiui sakė Paulas Haenle'as, buvęs prezidentų George'o W.Busho ir Baracko Obamos patarėjas Kinijos klausimais.
Santykių perkrovimo nebus
Dėl tokios irzlios pradžios bus sudėtinga pasiekti progresą srityse, kuriose abi šalys yra suinteresuotos bendradarbiauti, pavyzdžiui, prekyboje, mano Cailin Birch, ekonomistė organizacijoje „Economist Intelligence Unit“.
„Apskritai ketvirtadienio susitikimas demonstruoja, kad yra mažai erdvės JAV ir Kinijos santykių pagerėjimui trumpalaikėje perspektyvoje“, – CNN sakė ji.
„Kinija tikėjosi perkrovimo ir bent jau teoriškai tikėjosi turėti įžanginį, ramų susitikimą, kurio metu būtų nustatytas tonas. Tačiau akivaizdu, atsižvelgiant į Blinkeno komentarus, ta galimybė dingo. JAV komanda pasiruošė aptarti itin jautrius Kinijai klausimus – žmogaus teises ir teritorines ambicijas“, – pridūrė C.Birch.
Analitikė Lindsay Gorman iš tyrimų centro „German Marshall Fund“ mano, kad Kinijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus Sindziange ar antidemokratinį susidorojimą Honkonge įvardyti kaip raudonas linijas „yra galingas žingsnis, kurio demokratijos ilgai nežengė“.
„Dabar yra visiškai aišku, kad sugrįžimas prie status quo neįvyks“, – sakė ji „Financial Times“.
Vis dėlto kinų analitikai laikosi nuomonės, kad Pekino ir JAV bendradarbiavimas tokiais klausimais kaip klimato kaita nėra neįmanomas.
„Ginčijimasis nereiškia, kad derybos baigsis nesėkme“, – laikraščiui sakė profesorius Zhu Feng iš Nandzingo universiteto.
Pasak Stephanie Segal iš Strateginių tarptautinių studijų centro, įmanoma, kad žmogaus teisių klausimais J.Bideno administracija Kinijai bus griežtesnė. Esą prie D.Trumpo Kinijos politiką lėmė kovos tarp skirtingų Jungtinių Valstijų agentūrų.
„Bideno administracija pavertė žmogaus teises prioritetu. Galbūt matysime juos griežtesnius ir vieningesnius negu Trumpo administracijoje, nes nebus tokių išsiskiriančių nuomonių tarp skirtingų agentūrų“, – sakė S.Segal.
A.Blinkenas ir J.Sullivanas pabrėžė, kad ir toliau dirbs su Kinija srityse, kurios svarbios abiem valstybėms, įskaitant Iraną, Šiaurės Korėją ir Afganistaną.
Tačiau, pasak ekonomistės C.Birch, „klimatas yra vienintelė reali sritis, kur partnerystė būtų naudinga abiem vyriausybėms, o susitarimą dėl prekybos būtų sudėtinga parduoti namuose, ypač JAV“.
Pasak Nacionalinio Azijos tyrimų biuro Vašingtone prezidento Roy Kamphauseno, Pekinas „grasins, tyčiosis ir menkins Amerikos sąjungininkes“.
„Tačiau Kinija supranta aljansų galią – tai viena iš priežasčių, kodėl ji skiria tiek daug laiko bandydama įvaryti pleištą į (sąjungininkių) santykius“, – „Deutsche Welle“ sakė jis.
„Kol jie patys džiaugiasi strategine manevro laisve neslegiami aljansų santykių, jie taip pat žino, kad kai Amerika veikia kartu su sąjungininkėmis, Pekinas lieka nepalankioje padėtyje. O Kinijos komunistų partija iš tikrųjų nemėgsta būti palikta nuošalyje“, – pridūrė R.Kamphausenas.
