Diskusijoje turėtų dalyvauti Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Fransas Timmermansas ir pats V.Orbanas – tai jis patvirtino dar išvakarėse. Kol kas nežinia, ar jam bus suteiktas žodis iš tribūnos, bet EP vadovas gali tai leisti. Tačiau premjeras planuoja surengti spaudos konferenciją.
Atsižvelgęs į EP pirmininkų sueigos prašymą, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas gegužės pradžioje jau aptarė galimas pasekmes, jei ES valstybė grąžintų mirties bausmę, įskaitant jos teises bei statusą Bendrijoje.
Kaip jau buvo skelbta, balandžio pabaigoje V.Orbanas pareiškė, kad jo šalis ketina grąžinti mirties bausmę, kuri ES yra uždrausta, ir ėmė kalbėti apie darbo stovyklas į Europą plūstantiems migrantams.
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną savo autoritetu laikantis premjeras taip kalbėjo po žiauraus moters nužudymo pietų Vengrijoje. „Mirties bausmės klausimas Vengrijoje turėtų būti grąžintas į darbotvarkę. Vengrijos niekas nesustabdys jos piliečių interesų gynyboje“, – išrėžė V.Orbanas.
Apklausoje teiraujamasi, ar migrantai atima darbus iš vengrų, klausiama, ar vengrai norėtų, kad nelegalūs migrantai būtų suvaryti į darbo stovyklas.
Jo vadovaujama partija „Fidesz“ net pradėjo apklausą dėl Vengrijos piliečių požiūrio į migrantus. Apklausoje teiraujamasi, ar migrantai atima darbus iš vengrų, klausiama, ar vengrai norėtų, kad nelegalūs migrantai būtų suvaryti į darbo stovyklas. Po Viduržemio jūroje įvykusios migrantų laivo katastrofos, kuri pareikalavo šimtų gyvybių, ES poziciją dėl imigracijos V.Orbanas pavadino kvaila.
Politiko žodžiai buvo greitai paneigti. Premjeras esą „neplanuoja įvesti mirties bausmės“, patikino jo administracijos vadovas Janosas Lazaras. V.Orbanas telefonu informavo EP pirmininką Martiną Schulzą, kad „esama debatų apie mirties bausmę“, bet esą jos grąžinti neplanuojama.
Nepaisant to, aukšti ES pareigūnai sureagavo griežtai. EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareikalavo, kad Vengrijos premjeras paneigtų savo prielaidas apie galimą grįžimą prie mirties bausmės, nes ES pagrindinių teisių chartija ją draudžia.
„Ponas Orbanas turi nedelsdamas paaiškinti, kad tai nėra jo intencija. Jei tai būtų jo intencija, būtų kova“, – žurnalistams teigė EK vadovas.
Dešiniųjų pažiūrų V.Orbanas, vyriausybę vairuojantis jau penkerius metus, pastaruoju metu visuomenės mažiau mėgstamas, nes populiarėja dar radikalesni veikėjai – ultradešinioji partija „Jobbik“, pasisakanti už mirties bausmę ir griežtai nusistačiusi prieš imigrantus. V.Orbanas nuolat sulaukia ES ir kitų valstybių narių kritikos dėl griežtos pozicijos žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės normų atžvilgiu.
