71-erių J.Kaczynskis yra laikomas vyriausybės strategu nuo 2015 metų, kai jo vadovaujama partija PiS laimėjo rinkimus. M.Morawieckio vyriausybėje jis bus atsakingas už Gynybos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų priežiūrą.
Pasak M.Morawieckio, nuo 2006 iki 2007 metų vyriausybės vadovu dirbusio J.Kaczynskio darbas ministrų kabinete jį sustiprins.
Šis žingsnis nebuvo netikėtas. Jis buvo prognozuojamas PiS vedant derybas su jaunesniosiomis koalicijos partnerėmis ir valdančiojoje koalicijoje tvyrant įtampai. Visgi tokiame pertvarkyme esama keblumų, kadangi J.Kaczynskis vyriausybėje bus pavaldus M. Morawieckiui, tačiau šalyje išsaugos savo politinę galią.
Naujasis švietimo ir mokslo ministras Przemyslawas Czarnekasnšią vasarą sukėlė daugelio pasipiktinimą pareiškęs, kad žmonės iš LGBT bendruomenės „nėra lygūs normaliems žmonėms“.
„Ginkimės nuo LGBT ideologijos ir nustokime klausytis idiotiškų pasisakymų apie kažkokias žmogaus teises ar kažkokią lygybę“, – kalbėjo P. Czarnekas.
Opozicijoje esantys politikai griežtai pasmerkė P. Czarneko paskyrimą – kontroversiškiausią M. Morawieckio kabineto pertvarkymo žingsnį.
„Toks žmogus yra nacionalinio švietimo ministras? Tai yra skandalas ir gėda“, – sakė parlamento narys Piotras Zgorzelskis iš centristinės Lenkijos liaudies partijos (PSL).
Pasak jo, nacionalinis švietimas turi kovoti už toleranciją, o „ponas Czarnekas išgarsėjo savo žodžiais, dehumanizuojančiais kitus žmones, stigmatizuojančiais seksualines mažumas“.
Oficialus vyriausybės pertvarkymo tikslas buvo sumažinti ministerijų skaičių ir valdymą padaryti efektyvesnį.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad ministerijų skaičius mažinamas nuo 20 iki 14.
Pagal vyriausybės pertvarkymo susitarimą, kurį šeštadienį sudarė PiS ir dvi jaunesniosios koalicijos partnerės, „Solidari Lenkija“ ir „Sutarimas“, pirmą kartą nuo to laiko, kai PiS atėjo į valdžią, J.Kaczynskis oficialiai įtraukiamas į dešiniųjų koalicinę vyriausybę.
Pristatydamas pakeitimus M.Morawieckis sakė, kad jais siekiama pagerinti sprendimų priėmimų procesą Lenkijoje, šaliai susiduriant su „milžiniškais iššūkiais“ dėl koronaviruso pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio.
Tačiau Varšuvos apžvalgininkai J.Kaczynskio oficialų įtraukimą į vyriausybės darbą vertina kaip priemonę sudrausminti jaunesniąsias koalicijos partneres ir sumažinti tarp jų ir M.Morawieckio tvyrančią įtampą.
J. Kaczynskio atėjimas taip pat žada naujus nesutarimus su Europos Sąjunga dėl įstatymų viršenybės, sako apžvalgininkai.
2015 metais į valdžią atėjusi PiS prastūmė virtinę prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, išprovokavusių Lenkijos ir ES nesutarimus dėl galimo šių reformų prieštaravimo teisinės valstybės principams.
ES trečiadienį sukritikavo Lenkiją ir Vengriją savo ataskaitoje apie demokratijos ir teisinės valstybės principų taikymą visoje Bendrijoje.
Europos Parlamentas ir keletas valstybių narių norėtų susieti finansavimą tokioms šalims kaip Lenkija su teisinės valstybės principų laikymusi.
Tačiau Lenkija ir Vengrija, kaltinamos už tai, kad krypsta į autoritarizmą, tam griežtai prieštarauja ir grasina vetuoti ES atsigavimo po koronaviruso planą.
2019 metų spalį vykusiuose rinkimuose PiS vadovaujama koalicija gavo antrą iš eilės ketverių metų mandatą.
PiS labiausiai taikėsi į rinkėjus skurdesniuose rajonuose ir daugiausia dėmesio skyrė šeimos vertybėms, įvesdama naują vaiko pašalpą, mokestinių lengvatų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat padidindama pensijas ir minimalų atlyginimą.
Lenkijos faktiniu lyderiu laikomas J.Kaczynskis prieš rinkimus surengė itin poliarizuojančią kampaniją, per kurią užsipuolė seksualines mažumas ir atmetė Vakarų liberaliąsias vertybes. Jis sulaukė galingos Lenkijos Katalikų Bažnyčios, darančios didelę įtaką kaimiškųjų vietovių gyventojams, paramos.
Tačiau anksčiau šį mėnesį nedidelė koalicijos partnerė atsisakė paremti J.Kaczynskio pasiūlytą gyvūnų teisių įstatymą per parlamento balsavimą. Pats įstatymo projektas buvo laikomas ne tikrąja krizės priežastimi, o įtampos, kuri kaupėsi jau kuris laikas, apraiška. Krizės metu PiS perspėjo, kad ji gali bandyti valdyti be jaunesniųjų koalicijos partnerių kaip mažumos vyriausybė, ar net sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Prezidentas Andrzejus Duda naujos sudėties ministrų kabinetą turėtų patvirtinti artimiausiomis savaitėmis.
