Sausio 17 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smogė laikinai užsienio karinei bazei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste. Anot pareiškimo, bazėje daugiausia buvo įsikūrę „prancūzų samdiniai“.
Gynybos ministerija nepateikė jokių įrodymų, tačiau teigė, kad dešimtys užsienio piliečių žuvo, o dar daug jų buvo sužeisti.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija griežtai paneigė šiuos kaltinimus ir pavadino juos „dar viena negrabia Rusijos manipuliacija“.
„Prancūzija neturi „samdinių“ nei Ukrainoje, nei kur nors kitur, priešingai nei kai kurie žmonės“, – nurodė prancūzų URM, turėdama omenyje privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ veiklą Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
Tariamų prancūzų samdinių sąrašas
Tai ne pirmas kartas, kai Paryžius kaltina Maskvą dezinformacijos atakomis.
Praėjusių metų birželį Prancūzija atkreipė dėmesį į didelę skaitmeninio poveikio operaciją, kurios metu pagrindinius Prancūzijos laikraščius imituojančiose interneto svetainėse buvo skelbiamas antiukrainietiškas turinys. Viename iš tokių pranešimų buvo teigiama, kad Prancūzija neva įves naują mokestį, skirtą Kyjivui teikiamai paramai finansuoti.
Pirmadienį Prancūzijoje įsikūrusi prorusiška organizacija „SOS Donbass“ perdavė Rusijos naujienų agentūrai „Ria Novosti“ 13 tariamų prancūzų samdinių, kurie, kaip tvirtinama, žuvo per praėjusios savaitės Maskvos išpuolius, sąrašą.
„Svarbiausia informacija – gyvi ar negyvi, rangas ir panašiai – bus paskelbta vėliau, taip pat ir kiti vardai ir pavardės“, – sakė „SOS Donbass“ vadovė Ana Novikova.
Dar vienas 30-ies, kaip teigia Maskva, Prancūzijos samdinių sąrašas buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Telegram“.
Pasak su šia situacija susipažinusio prancūzų šaltinio, abu sąrašai plačiai paplitę socialiniuose tinkluose ir toliau platinami prorusiškose interneto svetainėse.
Maskvos naudojamas žodis „samdinys“ reikštų, kad Prancūzija pažeidžia savo pačios įstatymą, draudžiantį savo piliečiams kariauti užsienyje kaip samdiniams. Už tai gresia penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 75 tūkst. eurų bauda.
„Aš gyvas“
Vis dar neaišku, ar Charkive iš tikrųjų žuvo Prancūzijos piliečių, nes kai kurios sąraše esančios pavardės yra išgalvotos, sakė Prancūzijos diplomatinis šaltinis.
Nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą, į ją plūstelėjo užsienio savanoriai, tarp jų, įvairių šaltinių duomenimis, kelios dešimtys prancūzų.
Manoma, kad kai kurie įvardyti prancūzai priklauso Ukrainos tarptautiniam užsienio savanorių legionui.
Keli Prancūzijos šaltiniai nurodė, kad per Maskvos smūgį Charkive niekas iš prancūzų nežuvo.
„Kiek mums žinoma, praėjusią savaitę Charkive nežuvo nė vienas Prancūzijos pilietis“, – teigė Prancūzijos saugumo šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Kyjive dirbantis saugumo ekspertas, bendraujantis su prancūzais Tarptautinio legiono nariais, pridūrė, kad jų Ukrainoje nėra daug, o tie, kurie yra, pasiskirstę po įvairius dalinius.
„Visi mano pažįstami vaikinai yra gyvi. Jie negirdėjo, kad Charkive kas nors būtų nukentėjęs“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis, taip pat kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Maskva apie ataką Charkive paskelbė po to, kai Prancūzija pažadėjo Ukrainai naujų ginklų ir prieš planuojamą pasirašyti Paryžiaus ir Kyjivo saugumo susitarimą.
Vienas aukšto rango Prancūzijos kariškis pabrėžė, kad Rusijos kaltinimai seka Paryžiaus pranešimus apie pagalbą Ukrainai.
Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga jis pareiškė, kad Maskva naudojasi informacine erdve, kad paveiktų politinę aplinką ir pakenktų Ukrainos rėmėjų iš Vakarų patikimumui.