Po nepavykusio pučo išvalyta Turkijos kariuomenė – problema NATO

Po praėjusių metų vasarą bandyto įvykdyti karinio perversmo Turkijos kariuomenėje buvo atleisti tūkstančiai karininkų. Susilpnėjusi armija ir aukšto rango karininkų netekimas tampa nemaža problema NATO, rašo „Der Spiegel“.
Turkijos kariai po nepavykusio perversmo
Turkijos kariai po nepavykusio perversmo / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Eyüpas Özcanas – vienas iš talentingiausių savo kartos karių. Karo akademiją Stambule jis baigė puikiais pažymiais, taip pat mokėsi Karinio jūrų laivyno mokykloje Monterėjuje. Tarnavo Bosnijoje, vadovavo batalionui Ankaroje, kol galiausiai 2015 m. buvo perkeltas į NATO Belgijoje. Jo kilimas karjeros laiptais Turkijos ginkluotosiose pajėgose atrodė labai sklandus.

Tačiau dabar E.Özcanas, sėdėdamas biurų pastate Briuselyje, sako besijaučiantis kaliniu. Jis vilki susiglamžiusį kostiumą, o ne karinę uniformą, o jo diplomatinis pasas nebegalioja. Turkijos valdžia suspendavo E.Özcaną, nes įtarė prisidėjus prie liepos 15-ąją rengto karinio sukilimo. E.Özcanas dabar Belgijoje prašo politinio prieglobsčio. Jis baiminasi, kad jeigu grįžtų į Turkiją, būtų suimtas – kaip nutiko daugeliui jo ginklo brolių.

Po nepavykusio perversmo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ėmėsi dorotis su įtariamais sąmokslininkais. Iš viso atleista beveik 100 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, 47 apygardų gubernatoriai ir visų Turkijos universitetų dekanai buvo priversti atsistatydinti. Uždaryta beveik 200 žiniasklaidos organizacijų.

Tačiau nė viena institucija nesusilaukė tokių griežtų veiksmų kaip kariuomenė. Buvo suspenduota trečdalis visų generolų ir admirolų, o karinės oro pajėgos neteko 265 naikintuvų pilotų iš 400.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Suimti Turkijos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Suimti Turkijos kariai

Represijos smogė ir turkams, esantiems užsienyje. R.T.Erdoganas iš tarnybos atšaukė mažiausiai 270 pareigūnų ir karinių atašė NATO bazėse. NATO pajėgų vadas Europoje generolas Curtis Michael Scaparrotti įspėjo, kad šie atleidimai sumenkino Aljanso karines galimybes.

Pavojus Aljansui

Kai kurie atleisti NATO pareigūnai pirmą kartą prabilo viešai. „Der Spiegel“ pakeitė E.Özcano ir trijų jo kolegų vardus, kad būtų apsaugotos jų tapatybės. Jie visi turi šeimas Turkijoje ir baiminasi, kad valdžia per jas gali keršyti buvusiems pareigūnams.

Vyrų pasakojimuose – prastas Turkijos ginkluotųjų pajėgų vaizdas. Jie teigia, kad po nepavykusio perversmo karių moralė ir įvaizdis smarkiai nukentėjo, o įvairios grupuotės dabar varžosi dėl galios, kai kurios net atvirai stoja prieš Generalinio štabo vadą generolą Hulusi Akarą. „Kariuomenė dabar išgyvena sunkiausią periodą istorijoje“, – sakė anksčiau Generalinio štabo vadovybėje dirbęs Ilkeras Basbugas.

Turkijos prezidentui, panašu, tai nerūpi. Jis siunčia karius į Siriją ir Iraką, kur vyksta sudėtingos operacijos. Krizės akivaizdoje Turkija atrodo judanti tolyn nuo Vakarų į Rytus, ypač – Rusijos link. Po liepos 15-osios pučo Turkija, kadaise buvusi viena pagrindinių NATO ramsčių su antra pagal dydį armija Aljanse, dabar tapo pavojumi Aljansui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Turkijos kariai Sirijos teritorijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Turkijos kariai Sirijos teritorijoje

E.Özcanas su draugais buvo Briuselio turkų restorane, kai liepos 15-ąją televizijos pradėjo rodyti vaizdus su tankais Ankaros ir Stambulo gatvėse. „Aš buvau šokiruotas. Maniau, kad tai negali būti realybė“, – prisiminė jis.

Tą naktį grupė karių laikinai buvo užėmusi dalį šalies. Sukilėliai okupavo Bosforo tiltą Stambule, valstybinio transliuotojo TRT pastatą. Naikintuvai bombardavo parlamento pastatą Ankaroje. Tačiau šalies valdžia iki ryto sugebėjo atsiimti šalies kontrolę.

E.Özcanas tikėjosi, kad tuoj kariuomenėje gyvenimas grįš į senas vėžes, bet netrukus jam buvo įsakyta palikti savo pareigas NATO būstinėje. Valdžia apkaltino jį Fethullah Güleno, kurį Ankara laiko perversmo organizatoriumi, palaikymu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas yra ieškomiausias Turkijos žmogus – Fethullah Gulenas?

E.Özcanas neigia turįs ką nors bendro su F.Gülenu. Jo dėdė turi sąskaitą banke, kuris yra F.Güleno tinklo dalis – tai vienintelė sąsaja. „R.T.Erdoganas vykdo raganų medžioklę“, – sako vyras.

Valymai supurtė kariuomenę. „Visi bijo, kad juos išmes“, – „Der Spiegel“ sakė eilinis iš Ankaros. Jo teigimu, karių pasitikėjimas Generalinio štabo vadu H.Akaru smukęs po to, kai pasirodė įkalintų ir kankintų karių nuotraukos. Kai kurie aukšto rango karininkai jau yra nuteisti ilgiems metams kalėjimo už dalyvavimą perversme.

„Savižudiška misija“

Vadovybė dabar susiduria su rimtomis problemomis, mėgindama užpildyti po suėmimų tuščius likusius postus. Valdžia deda skelbimus į laikraščius, mėgindama pritraukti 25 tūkst. naujokų. Daugelis karininkų, dabar sėdinčių kalėjime, užėmė svarbias pareigas kariuomenėje, ir turės pasikeisti kelios kartos, kad ginkluotosios pajėgos atsitiestų po tokio didelio patirties ir žinių netekimo, teigia Turkijos ekspertas Centrinės Azijos-Kaukazo institute Garethas Jenkinsas.

Chaosas armijoje kelia pavojų ir pačių karių saugumui.

Trūkumas karinėse oro pajėgose toks didelis, kad devyni pilotai, vykdantys misijas Sirijoje, iš tiesų vasarą buvo sulaikyti kaip įtariami pučo dalyviai. Jiems draudžiama palikti šalį, jie turi prisistatyti policijai prieš ir po kiekvienos misijos.

Chaosas armijoje kelia pavojų ir pačių karių saugumui. Rugpjūčio mėnesį Turkija įžengė į Siriją, kad iš pasienio regionų nustumtų „Islamo valstybę“ (IS) ir kurdų kovotojus. Turkijos kariai jau šešis mėnesius kaunasi kaimyninėje valstybėje ir kol kas jų misijos pabaigos nematyti. Buvęs Turkijos ambasadorius JAV Farukas Lagoglu karinę operaciją Sirijoje yra apibūdinęs kaip „savižudišką misiją“. Gruodžio pabaigoje 16 Turkijos karių mirė, kai buvo puolami IS teroristai al Babo mieste. Ant žemės besikaunančių žuvusių karių skaičius yra „didesnis nei turėtų būti“, nes oro pajėgos nebepajėgia suteikti tinkamos paramos, teigia vienas atleistas naikintuvo pilotas.

Stipriai susilpnėjus kariuomenei, smuko ir bendras turkų pasididžiavimas savo tauta. Ginkluotosios pajėgos nuo seno buvo viena iš svarbiausių tautinės garbės kolonų – jos laikomos šiuolaikinės Turkijos sukūrėjo Kemalo Atatürko palikimo sergėtojomis. Tačiau 2003 m. į premjero postą atėjęs T.R.Erdoganas jau užsiėmė jų silpninimu – tuomet dar kartu su Güleno šalininkais, su kuriais veikė išvien.

Šimtai kemalistų pareigūnų buvo nuteisti parodomuosiuose teismuose. Tuomet gülenistai pasinaudojo atsivėrusiu vakuumu kariuomenėje ir staigiai kilo karjeros laiptais joje. Santykiai tarp F.Güleno ir T.R.Erdogano vis blogėjo, o po 2013 m. korupcijos skandalo jis buvo paskelbtas ieškomu žmogumi. 2016 m. Turkijos prezidentas jį ir jo šalininkus apkaltino perversmo organizavimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Turkijos kariai po nepavykusio perversmo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Turkijos kariai po nepavykusio perversmo

Po nepavykusio pučo prasidėjo antras didelis valymas XXI a. kariuomenėje. Ir vėl atsivėrė vakuumas, kurį dabar mėgina užpildyti tarpusavyje konkuruojančios grupuotės. Šalies ultranacionalistai „Patriotinė partija“ ir radikali islamistų „Sadat“ partija plečia savo įtaką kariuomenėje.

„Patriotinės partijos“ vadovybė pasisako už Turkijos nusigręžimą nuo Europos, dirba kartu su Rusijos politiniu konsultantu Aleksandru Duginu.

„Sadat“ susikūrė iš privačios saugumo įmonės, kurios įkūrėjas – buvęs generolas Adnanas Tanriverdis buvo priverstas išeiti į atsargą anksčiau laiko dėl savo islamistinės veiklos. Po mėginimo nuversti valdžią jis tapo T.R.Erdogano patarėju.

Žvalgosi į Rytus

„Patriotinės partijos“ vadovybė pasisako už Turkijos nusigręžimą nuo Europos, dirba kartu su Rusijos politiniu konsultantu Aleksandru Duginu.

Abi šios grupės gali turėti daug įtakos kuriant naujas Turkijos ginkluotųjų pajėgų gaires. Turkijos saugumo analitikas Metinas Gurcanas mano, kad kariuomenė vis labiau kryps į religinę pusę, remsis Eurazijos idėjomis.

Buvę turkų NATO pareigūnai perspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti vykstančia kova dėl galios Turkijos kariuomenėje tam, kad padidintų Rusijos įtaką NATO narėje Turkijoje.

2015 m. lapkritį Maskva ir Ankara stovėjo ant karinio konflikto slenksčio – po to, kai Turkija numušė Rusijos naikintuvą. Tačiau T.R.Erdoganui atsiprašius abi pusės demonstruoja vis glaudesnį bendradarbiavimą – įskaitant ir karinį.

Rusiją ir Turkiją, atrodo, dar labiau suartino Rusijos ambasadoriaus nužudymas Ankaroje gruodžio 19 d. Iškart po išpuolio Rusijos, Irano ir Turkijos užsienio reikalų ministrai Maskvoje susitiko pasikalbėti apie Siriją.

Vienas Rusijos senatorius net iškėlė versiją, kad NATO užsakė ambasadoriaus nužudymą tam, kad pakenktų rusų ir turkų santykiams. Valdžiai pavaldi Turkijos žiniasklaida šią sąmokslo teoriją greitai pasigriebė. Vienas televizijos laidos vedėjas netgi viešai pareiškė, kad ambasadoriaus nužudymas dar kartą iškėlė klaustuką dėl karinės partnerystės su Vakarais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų