– Mūsų požiūriu, rinkėjų aktyvumas Estijoje yra gana didelis. Palyginimui, mes taip pat turėjome rinkimus sekmadienį. Tai buvo savivaldos rinkimai, kuriuose dalyvavo 49 proc. rinkėjų, ir tai buvo Lietuvos rekordas. Kas lėmė tokius rezultatus Estijoje?
– Na, visų pirma turiu pasakyti, kad savivaldybių rinkimai taip pat pasižymi mažesniu rinkėjų aktyvumu Estijoje. Bet vidutiniškai Vidurio Rytų Europos šalyse rinkėjų aktyvumas būna gana žemas, palyginti, pavyzdžiui, su Skandinavijos šalimis. Taigi viskas priklauso nuo konteksto.
Vis dėlto tiesa, kad Estijoje šį savaitgalį turėjome iš tikrųjų rekordinį rinkėjų aktyvumą. Didžiausias jis buvo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje ir 10-ajame dešimtmetyje. Tačiau pastaruoju laikotarpiu tai iki šiol didžiausias rinkėjų aktyvumas.
Svarbu paminėti, kad šiek tiek pasikeitė rinkėjų aktyvumo skaičiavimo metodika. Taigi skaičiai negali būti tiesiogiai lyginami su praėjusiais rinkimais. Realiai per pastaruosius rinkimus balsuoti atėjo maždaug beveik 10 proc. daugiau žmonių nei 2019 m.
Kalbant apie priežastis, manau, kad tikriausiai pagrindinė priežastis yra ta, kad buvo labai stipri opozicija tarp Reformų partijos ir EKRE. Kaip sakėte, tarp liberalų ir kraštutinių dešiniųjų. Tai padėjo mobilizuoti jaunuosius rinkėjus miestuose, kurie paprastai būdavo mažiau aktyvūs.
