Analitikai tai vadina didžiausiu Prancūzijos politinės sistemos pokyčiu, jei ne nuo Antrojo pasaulinio karo, tai bent nuo 1958-ųjų, kai į valdžią po Alžyro krizės grįžo Charles'is de Gaulle'is.
Nacionalinėje Asamblėjoje – 570 vietų, tačiau tradicinėms partijoms – socialistams ir respublikonams – greičiausiai nepavyks išplėšti nė ketvirtadalio, jei sekmadienio rinkimuose iš tiesų pasitvirtins šiandien paskelbta apklausa. Anot jos, nuo kitos savaitės vienvaldžiu Prancūzijos lyderiu taps prezidentas E.Macronas, kurio judėjimas kartu su būsimais koalicijos partneriais MoDem – Demokratiniu judėjimu – gali laimėti net 460 vietų.
Tokia milžiniška dauguma reikštų ribotas galimybes aštriems politiniams debatams parlamente, nes tiesiog nebūtų pakankamai opozicijos valdančiųjų balsams atsverti.
Tokia milžiniška dauguma reikštų ribotas galimybes aštriems politiniams debatams parlamente, nes tiesiog nebūtų pakankamai opozicijos valdančiųjų balsams atsverti. Tai keltų pavojų demokratijai, mano E.Macrono oponentai, tarp jų ir radikalios kairės atstovas Jeanas-Lucas Melenchonas, pareiškęs, kad E.Macronas dėl tokios didžiulės valdžios tuoj patikės galintis vaikščioti vandeniu. Tačiau daliai rinkėjų atrodo, kad būtent tvirtos valdančiosios daugumos Prancūzijai dabar ir reikia.
„Argi pastaraisiais metais nebuvo per daug debatų? Šalis jau trisdešimt metų nepajudėjo pirmyn būtent todėl, kad per daug kalbama ir nedaug padaroma. Gal šįkart viskas juda kiek per daug į kitą pusę, bet kita vertus – gal būtent to šaliai dabar ir reikia?“ – sako marketingo specialistas Xavieras Hernandezas-Martinezas.
Nemažai E.Macrono partijos narių – politikos naujokai. Todėl analitikai mano, kad žymi jo partijos pergalė reikštų mažai parlamento priežiūros ir didžiulę veiksmų laisvę prezidentinės respublikos vadovui.
Valdžią prarasiančios Socialistų partijos lyderis žada, jei opozicijos E.Macronui nebus parlamente, tuomet ji atsiras žiniasklaidoje, ir Prancūzijai įprastos piliečių politinės raiškos vietose – gatvėse.
Sprendžiant pagal pirmojo turo aktyvumą gali būti, kad E.Macrono priešininkai tiesiog neina balsuoti. Kiek daugiau nei 51 proc. neatėjusių sumušė šešiasdešimties metų rekordus ir manoma, kad šį sekmadienį nepasirodyti rinkimuose gali dar keli procentai prancūzų.
