Iš pradžių tokie pranešimai sukėlė šoką, tačiau dabar nemaža dalis japonų mano, kad tautos mylimas imperatorius nusipelnė poilsio.
Imperatoriškųjų rūmų atstovai sako, kad iš anksto įrašytame pranešime imperatorius Akihito kalbės apie savo, kaip „simbolinio imperatoriaus“, pareigas, kaip numatyta šalies konstitucijoje. Jis veikiausiai vengs aiškiai paskelbti apie sosto atsisakymą, numatantį politines ir teisines procedūras, apie kurias kalbėti jis negali.
Imperatorius Akihito vis dar dirba, tačiau jo padėjėjai kai kurias pareigas perleido sosto įpėdiniui Naruhito – vyriausiam iš dviejų sūnų.
Kalbos apie galimą imperatoriaus pasitraukimą iš pradžių Japonijoje sukėlė nuostabą, tačiau vėliau žmonės pamažu ėmė susitaikyti su šia mintimi ir mano, kad sunkiai dirbantis imperatorius nusipelnė poilsio.
Kalbos apie galimą imperatoriaus pasitraukimą iš pradžių Japonijoje sukėlė nuostabą, tačiau vėliau žmonės pamažu ėmė susitaikyti su šia mintimi ir mano, kad sunkiai dirbantis imperatorius nusipelnė poilsio. Draudimo atsisakyti sosto, kurį šalis paveldėjo iš dar prieš karą priimtos konstitucijos, panaikinimas taip pat priartintų Imperatoriškųjų rūmų gyvenimą arčiau visuomenės.
„Toks pokytis, pirmiausia, atspindėtų Japonijos visuomenės realybę ir tai, ką visi žmonės čia mano apie darbą ir gyvenimą bei karjeros kūrimą“, – sakė Tokijo universiteto profesorius ir japonų istorijos ir kultūros ekspertas Robertas Campbellas.
Naujienų agentūros „Kyodo News“ šią mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad beveik 90 proc. japonų mano, jog imperatorius Akihito per daug dirba. O daugiau nei 85 proc. apklaustų sakė maną, kad imperatoriui Akihito ir jo įpėdiniams turi būti įteisinta galimybė atsisakyti sosto.
Teigiama, kad imperatorius Akihito yra sakęs rūmų pareigūnams ir šeimos nariams nenorintis išlaikyti savo titulo drastiškai sumažindamas savo atsakomybę ar turėdamas pavaduotoją. Esą tam pritarė ir jo sūnus.
Ši tyli diskusija, kaip skelbiama, prasidėjo dar prieš maždaug penkerius metus, kai ėmė šlubuoti imperatoriaus sveikata: 2011 metais jis buvo paguldytas į ligoninę dėl bronchito, o 2012 metais jam buvo atlikta širdies šuntavimo operacija.
Tačiau rūmų atstovai greitai paneigė spaudos pranešimus, nes imperatorius neturėtų sakyti nieko, kas gali paskatinti dabartinės sistemos pokyčius, įskaitant ir susijusius su jo konstituciniu statusu.
Akihito Japonijos imperatoriumi tapo 1989 metais po savo tėvo Hirohito mirties. Jis priartino imperatoriškąją šeimą arčiau žmonių ir sulaužė ne vieną tradiciją, įskaitant ir savo santuoką su nekilmingąja.
Ekspertai ir žiniasklaida teigia, kad imperatorius Akihito sieks atsisakyti sosto, kol dar jo sveikata yra gana gera, kad galėtų prižiūrėti Naruhito, mat šis laikomas dar ne visai pasirengusiu perimti sostą.
„Jeigu jis iš tiesų nuspręs atsisakyti sosto, manau, kad viena iš priežasčių bus ta, jog jis nori prižiūrėti sosto perdavimą taikiai ir sėkmingai“, – sakė R. Campbellas.
Akihito Japonijos imperatoriumi tapo 1989 metais po savo tėvo Hirohito mirties. Jis priartino imperatoriškąją šeimą arčiau žmonių ir sulaužė ne vieną tradiciją, įskaitant ir savo santuoką su nekilmingąja.
Kai kas mano, kad imperatorius savo sprendimu atsisakyti sosto gali siekti sustabdyti ministro pirmininko Shinzo Abe siekį perrašyti konstituciją.
