Po prastų žinių apie „AstraZeneca“ – B.Johnsono optimizmas ir raginimai persvarstyti skiepijimo strategijas

B.Johnsonas pirmadienį patikino esąs tikras, kad ir „AstraZeneca“, ir „Pfizer/BioNTech“ vakcinos padeda apsisaugoti nuo sunkių ligų bei mirties. Britų premjero teigimu, medicina iš lėto pradeda sėkmingai kovoti su koronavirusu.

„Manome, kad abi vakcinos, kurias naudojame, efektyviai stabdo mirtis ir rimtas ligas. Jos ir toliau ypač naudingos mūsų šaliai ir žmonėms.

Neturiu abejonių, kad vakcinos ilgainiui parodys mums kelią (iš krizės, – red. past.). Sulig kiekviena diena matome, kad medicina pradeda sėkmingai kovoti su liga“, – kalbėjo B.Johnsonas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Jis taip pat išskyrė PAR abejonių dėl efektyvumo sukėlusią „AstraZeneca“ vakciną, sukurtą kartu su Oksfordo universiteto mokslininkais. B.Johnsono teigimu, vakcina 67 proc. sumažina koronaviruso plitimą.

Pietų Afrika sekmadienį paskelbė atsisakanti planų skiepyti su koronaviruso epidemija kovojančius priešakinės linijos medikus „AstraZeneca“ vakcina, kai mažos apimties klinikiniai bandymai parodė, kad šis preparatas nepakankamai veiksmingai apsaugo nuo šalyje išplitusio naujo viruso varianto.

Pietų Afrika praeitą savaitę gavo pirmąją „AstraZeneca“ vakcinos partiją – milijoną dozių. Planuota, kad nuo sausio vidurio šiuo preparatu bus pradėti skiepyti sveikatos apsaugos darbuotojai, bet nuviliantys ankstyvieji tyrimų rezultatai rodo, kad „AstraZeneca“ vakcina gali nepateisinti lūkesčių.

Tyrimas, kurio rezultatai dar nėra paskelbti recenzuojamame leidinyje, rodo, kad „AstraZeneca“ vakcina „suteikia minimalią apsaugą nuo lengvos arba vidutinės infekcijos COVID-19 išsivystymo“ tarp jaunų suaugusiųjų, kontaktavusių su Pietų Afrikoje plintančios atmainos koronavirusu.

ZUMA Press/Scanpix nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

Tokios naujienos yra gana stiprus smūgis pasaulinei kovai su pandemija. Daugelis skurdesnių valstybių dėjo daug vilčių į pigesnę ir palankesnėmis sąlygomis gabenamą „AstraZeneca“ vakciną.

Ir nors naujausiame tyrime kalbama apie būtent PAR plintančią koronaviruso atmainą, vien Jungtinėje Karalystėje jau užfiksuota beveik pusantro šimto užsikrėtimų būtent šiuo variantu. Tikrieji skaičiai beveik neabejotinai didesni.

Pati „AstraZeneca“ tikina, kad kompanijos sukurta vakcina apsaugo nuo sunkios ligos užsikrėtus koronavirusu. Tyrėjai esą jau pluša siekdami adaptuoti vakcinos formulę, kad ji sėkmingai stabdytų mutavusį ir PAR plintantį virusą.

Nemažai žemyno šalių jau pranešė, kad kol kas senjorams „AstraZeneca“ vakcinos neskirs, nes dar nėra aiškių žinių dėl jos veiksmingumo.

Nauja koronaviruso atmaina yra laikoma labiau užkrečiama ir šiuo metu lemia daugiau kaip 90 proc. Pietų Afrikoje naujai fiksuojamų užsikrėtimo atvejų.

Abejonių dėl „AstraZeneca“ vakcinos taip pat yra Europoje. Europos vaistų agentūra patvirtino vakciną ir paskelbė, kad ja galima skiepyti visus suaugusiuosius, tačiau nemažai žemyno šalių jau pranešė, kad kol kas senjorams vakcinos neskirs, nes dar nėra aiškių žinių dėl jos veiksmingumo.

Savo ruožtu įtakingi mokslininkai jau ragina persvarstyti vakcinavimo programas. Jų teigimu, įgyti vadinamąjį kolektyvinį imunitetą vien vakcinų dėka gali tapti neįmanoma – būtent dėl tokių atmainų kaip PAR atsiradimo.

„Naujos išvados skatina kitaip galvoti apie pandeminį virusą – nuo tikslo pasiekti kolektyvinį imunitetą pereiti prie pažeidžiamiausių individų apsaugos nuo sunkios ligos“, – teigė Vitvatersrando universiteto vaksinologijos profesorius Shabiras Madhi, vadovavęs naujausiam tyrimui.

Dar vienas profesorius, Oksforde dirbantis Andrew Pollardas irgi pabrėžė: „Studija patvirtina, kad virusas ras būtų plisti ir paskiepytose visuomenėse. Bet vakcinos vis tiek gali sumažinti krūvį sveikatos apsaugos sistemoms, nes apsaugo nuo sunkių ligų.“

Anot Oksfordo universiteto profesorės Sarah Gilbert, net jei vakcinos nesumažina užsikrėtimų, jos gelbėja žmonių gyvybes.

„Bendras užsikrėtimų skaičius galbūt ir nėra mažinamas, bet apsauga nuo mirčių, sunkių ligų ir apsilankymų ligoninėse vis tiek yra. Tai sveikatos apsaugos sistemoms labai svarbu – net jei vis dar fiksuojame švelnius ir asimptomatiškus užsikrėtimus“, – kalbėjo S.Gilbert.

R.Gupta: reikia pereiti prie pažeidžiamiausių visuomenės grupių saugojimo. Vakcinos, nors ir nesustabdo užsikrėtimų, neleidžia jums mirti.

Kembridžo universiteto klinikinės mikrobiologijos profesorius Ravi Gupta mano, kad pragmatiška įtvirtinti požiūrį, jog vakcinos tokiose šalyse kaip PAR užkirs kelią rimtos ligoms ir mirčiai, o ne padės sukurti kolektyvinį imunitetą.

„Reikia pereiti prie pažeidžiamiausių visuomenės grupių saugojimo. Vakcinos, nors ir nesustabdo užsikrėtimų, neleidžia jums mirti“, – tvirtino R.Gupta.

Tiesa, jo teigimu, šalyse, kur vakcinuoti jau milijonai žmonių, pavyzdžiui, JAV ar Jungtinėje Karalystėje, problemų dėl koronaviruso mutacijų neturėtų kilti. Vis dėlto „kadangi kelionės kažkada bus atnaujintos, gali būti sunku sustabdyti šias atmainas“.

Dar viena Oksfordo mokslininkų studija rodo, kad vakcinos veiksmingesnės britiškosios koronaviruso atmainos atžvilgiu – veiksmingumas esą sumažėja nuo 84 proc. iki 75 proc.