Pastaruosius 18 metų prie Rusijos vairo stovintis V.Putinas naują kadenciją pradės praėjus dviem dienoms po to, kai beveik 1 600 protestuotojų, tarp jų – opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, buvo sulaikyti per visoje šalyje vykusias demonstracijas prieš Kremlių.
Europos Sąjunga pasmerkė „brutalius policijos veiksmus ir masinius areštus“.
Per pastarąją savo kadenciją V.Putinas 2014-aisiais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, dar po metų pradėjo karinę kampaniją Sirijoje, palaikydamas Basharo al Assado režimą, o per ateinančius šešerius prezidentavimo metus žada pagerinti gyvenimo lygį Rusijoje.
Tačiau jis iki šiol nė žodžiu neužsiminė apie galimą savo įpėdinį. Šis klausimas jau dabar daugeliui neduoda ramybės, turint galvoje, kad, pagal Konstituciją, V.Putinas 2024 metais nebegalės siekti naujos kadencijos.
V.Putinui sunkiai sekasi gaivinti ekonomiką, kuriai skaudžiai smogė 2014 metais dėl Krymo aneksijos paskelbtos Vakarų sankcijos ir pasaulinis naftos kainų kritimas 2016-aisiais.
Nepaisant ekonominių negandų, neabejota, kad V.Putinas švęs pergalę kovą vykusiuose prezidento rinkimuose, o jo inauguracija Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose nekelia didžiulio ažiotažo.
Pranešama, kad šįkart numatyta mažiau pompastiška inauguracijos ceremonija be prabangaus priėmimo Kremliuje, veikiausiai vengiant neigiamos visuomenės reakcijos.
2012 metais trečiai kadencijai išrinktas prezidentas juodu limuzinu buvo vežamas per Maskvos centrą, o šis vaizdas buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją. Tuomet daugelis atkreipė dėmesį, kad Rusijos sostinės gatvės, paprastai pilnos žmonių, buvo visiškai tuščios. Toks scenarijus sulaukė griežtos kritikos ir buvo pavadintas didžiule V.Putino klaida.
Šįkart yra numatytas V.Putino susitikimas su jo rinkimų kampanijoje dalyvavusiais savanoriais.
Protestų judėjimo lyderis A.Navalnas, kuriam buvo užkirstas kelias mesti iššūkį V.Putinui kovą vykusiuose valstybės vadovo rinkimuose, paragino rusus šeštadienį išeiti į gatves dalyvauti mitinguose su šūkiu „Jis mums ne caras“.
Daugelį šokiravo tai, kad policijai Maskvoje talkino kazokais persirengę V.Putino šalininkai. Kazokai yra sukarinta nacionalistinė organizacija, gyvuojanti nuo carinės Rusijos laikų.
Tarptautinė teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad jos atstovai matė, kaip tariami kazokai protestuotojus čaižė rimbais ir daužė kumščiais, o policininkai tai ramiai stebėjo.
„Raudonoji linija“
Paryžiuje dirbanti Politinių technologijų centro Maskvoje analitikė Tatjana Stanovaja sakė, kad brutaliais veiksmais prieš opoziciją Kremlius siekė parodyti, kad netoleruos jokios valdžios kritikos per naują V.Putino kadenciją.
„Kremlius nori nubrėžti raudonąją liniją, kurios negalima peržengti“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Stebėtojai reiškia susirūpinimą, kad po šių areštų gali užgriūti nauja baudžiamųjų bylų banga, kaip nutiko po analogiškų demonstracijų 2012-aisiais, kai buvo protestuojama prieš V.Putino sugrįžimą į Kremlių iš ministro pirmininko posto, o valdžia ėmėsi griežtų priemonių protestų judėjimui nuslopinti.
Kaltinimai buvo pareikšti maždaug 30 protestuotojų. Daugeliui jų buvo skirta nuo pustrečių iki puspenktų metų kalėjimo.
Valdžia tęsė griežtus veiksmus prieš Kremliaus kritikus ir pristatė virtinę priemonių, skirtų sugriežtinti kontrolę internete.
Tai, jog šios tendencijos bus tęsiamos ir ketvirtą V.Putino kadenciją, liudija faktas, kad Rusijos ryšių rinkos priežiūros institucija praėjusį mėnesį pamėgino blokuoti populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“, nurodžiusi, kad gali ateiti ir „Facebook“ eilė.
Politikos analitikai sako, kad Maskvos pozicija Vakarų atžvilgiu, akivaizdžiai sugriežtėjusi dėl krizių Ukrainoje bei Sirijoje, taip pat kaltinimų Jungtinėje Karalystėje kovine chemine medžiaga apnuodijus buvusį rusų šnipą ir kišusis JAV rinkimus, per ketvirtąją V.Putino kadenciją taip pat tikriausiai nesikeis.
„V.Putinui bet kokia nuolaida yra silpnumo požymis, todėl nereikėtų tikėtis jokių užsienio politikos permainų“, – sakė Maskvoje veikiančios idėjų kalvės „Politikos ekspertų grupė“ vadovas Konstantinas Kalačiovas.
„Be to, užsienio politika yra vienas svarbiausių paramos jam šalies viduje pamatų. V.Putinui reikia užtikrinti nacionalinę vienybę, o šiuo tikslu jam reikalingas priešas“, – kalbėjo politologas.
„Užklupti netikėtai“
Tačiau nepriklausomas politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas mano, kad prezidentui per ateinančius šešerius metus teks pakeisti savo požiūrį į tarptautinę bendriją.
„Rusija nebuvo susidūrusi su tokio masto izoliacija nuo sovietų karo Afganistane“, – sakė jis AFP, turėdamas galvoje 1979–1989 metais vykusį konfliktą.
„Dabar jo uždavinys yra ne prijungti naujų žemių prie Rusijos, o priversti pasaulį paisyti Rusijos interesų ir pripažinti jos ankstesnius užkariavimus“, – kalbėjo jis.
Kalbos, jog dirbti į Kremlių gali grįžti liberalių pažiūrų buvęs finansų ministras, užsienyje gerbiamas Aleksejus Kudrinas, leistų daryti prielaidą, jog prezidentas gali mėginti pereiti prie mažiau konfrontacinės pozicijos.
D.Oreškinas sakė, jog V.Putinas išdirbs visą kadenciją, kad įgyvendintų išsikeltus tikslus. K.Kalačiovas neatmeta, kad prezidentas gali palikti Kremlių neišdirbęs visų šešerių metų.
„Jis liks valdžioje, tačiau nebūtinai prezidento poste“, – sakė politologas.
„Kad patektų į istoriją, V.Putinui reikia pasirinkti tinkamą momentą pasitraukti. Prezidentavimas visus šešerius metus niekur nenuves. Jo pasitraukimas visus užklups netikėtai“, – pažymėjo jis.
