Kelias buvo uždarytas likus kelioms dienoms iki dviejų šalių vadovų susitikimo Briuselyje ES tarpininkaujamose taikos derybose, o vietos separatistai paragino Maskvą užtikrinti laisvą judėjimą Lačino koridoriumi, jungiančiu regioną su Armėnija.
Tuo metu Raudonasis Kryžius naujienų agentūrai AFP pranešė, kad penktadienio vakarą atnaujino medicininę evakuaciją iš Kalnų Karabacho į Armėnijos ligonines.
„Lačino koridoriumi buvo pervežti vienuolika sunkios būklės pacientų“, – sakė organizacijos Armėnijos skyriaus atstovė spaudai Zara Amatuni.
Penktadienio rytą Kalnų Karabache susirinko tūkstančiai protestuotojų, kurie reikalavo, kad Baku vėl atidarytų kelią, jungiantį anklavą su Armėnija, ir smerkė krizę regione.
Pagrindinio Kalnų Karabacho miesto Stepanakerto centrinėje aikštėje susirinko apie 6 tūkst. žmonių, skandavusių „Ne blokadai!“ ir „Atidarykite gyvenimo kelią!“.
„Neatitaisomos pasekmės“
„Rusijos taikdariai turi užtikrinti Arcacho žmonių teises ir fizinį išlikimą“, – miniai sakė Kalnų Karabacho teisių ombudsmenas Gegamas Stepanianas, pavartojęs armėniškąjį regiono pavadinimą.
Naujienų agentūra AFP šią savaitę kalbėjosi su vietiniais Stepanakerto gyventojais, kurie pranešė apie maisto trūkumą ir didžiules problemas dėl medicininių paslaugų prieinamumo.
Vėliau demonstrantai žygiavo link Raudonojo Kryžiaus biuro Stepanakerte ir regione dislokuotų Rusijos taikos palaikymo pajėgų būstinės, o po to grįžo į miesto Atgimimo aikštę, žadėdami rengti nuolatinius mitingus, kol bus atidarytas koridorius.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas sakė, kad Baku siūlė padėti spręsti regiono „armėnų gyventojų aprūpinimo problemas“.
Azerbaidžanas yra sakęs, jog sprendimas laikinai uždaryti Lačino koridorių buvo priimtas po to, kai Raudonasis Kryžius nesugebėjo, anot Baku, užkirsti kelio neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų kontrabandai iš Armėnijos į Kalnų Karabachą naudojant organizacijos medicininius automobilius.
Ketvirtadienį separatistų vyriausybės pareigūnas paragino Rusiją užtikrinti laisvą judėjimą Lačino koridoriumi.
„Padėtis baisi, po kelių dienų sulauksime neatitaisomų pasekmių“, – sakė sukilėlių vyriausybės valstybės ministras Gurgenas Nersisianas.
„Neteisėta blokada“
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas anksčiau paskelbė apie naują taikos derybų su Baku raundą tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui.
N.Pašinianas taip pat sakė, kad „neteisėta Lačino koridoriaus blokada“ prieštarauja Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimui.
Vasarį TTT – aukščiausia Jungtinių Tautų teisminė institucija – nurodė Azerbaidžanui užtikrinti laisvą judėjimą minimu keliu.
Kalnų Karabachas yra dešimtmečius besitęsiančio Azerbaidžano ir Armėnijos teritorinio ginčo centras – dėl šios kalnuotos teritorijos, kurioje daugiausia gyvena armėnai, Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus.
Šešias savaites trukusios kovos 2020 metų rudenį baigėsi Rusijos remiamomis paliaubomis, po kurių Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Pagal susitarimą penkių kilometrų pločio Lačino koridoriuje turėjo budėti Rusijos taikdariai, turintys užtikrinti laisvą judėjimą tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
Armėnija, kuri nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, kliaujasi Rusijos karine ir ekonomine parama, kaltina Maskvą nevykdant taikos palaikymo vaidmens Kalnų Karabache.
