„Sistema labai pasenusi“, – sako Jehoras. Jis matė, kaip jo tėvas, kovojęs su sovietų armija Afganistane, kentėjo nuo psichikos sveikatos problemų.
Dėl to jis nenori kariauti. Jis paprašė nenaudoti jo tikrojo vardo, kad apsaugotume jo tapatybę.
Nori galimybės rinktis
Paprastai prieš Rusijos invaziją vyrams, kurie nenorėdavo atlikti karinės tarnybos, būdavo siūloma alternatyva – pavyzdžiui, darbas žemės ūkyje ar socialinėse tarnybose.
Praėjusiais metais prasidėjus karo padėčiai, tokio pasirinkimo nebeliko, tačiau Jehoras mano, kad jis vis dar turėtų būti prieinamas.
„Kiekviena situacija yra individuali, – teigė Jehoras. – Tai, kad Konstitucijoje įrašyta, jog visi piliečiai vyrai privalo kariauti, mano nuomone, neatitinka šiandienos vertybių.“
Neseniai jis buvo išsiųstas į karinį komisariatą po to, kai Kyjive jį sustabdė policija, apkaltinusi, kad vyras vengia šaukimo į kariuomenę. Galiausiai jam buvo leista grįžti namo, pasiteisinus, kad turi problemų su nugara, tačiau kitą kartą jis baiminasi, kad to nebus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido visus Ukrainos regioninius šaukimo į kariuomenę vadovus po plačiai paplitusių kaltinimų sistemos pareigūnams, įskaitant kyšių ėmimą ir bauginimą.
Yra išimčių, leidžiančių neiti į tarnybą, įskaitant prastą sveikatą, buvimą vienišu tėvu ir pažeidžiamų asmenų priežiūrą. Tačiau už šaukimo į kariuomenę nevykdymą gresia baudos arba net iki trejų metų kalėjimo.
„Kiekvienam turėtų būti leista prisidėti prie šio karo, jei atsižvelgiama į jo situaciją, – sakė Jehoras. – Man gaila žmonių, kurie yra priešakinėse linijose, tačiau pacifistinės alternatyvos neturiu.“
Valstybė imasi pertvarkos
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido visus Ukrainos regioninius šaukimo į kariuomenę vadovus po plačiai paplitusių kaltinimų sistemos pareigūnams, įskaitant kyšių ėmimą ir bauginimą.
Vienas karinio šaukimo viršininkas Odesoje neseniai net buvo apkaltintas pirkęs milijonus dolerių kainuojančius automobilius ir nekilnojamąjį turtą pietinėje Ispanijos pakrantėje. Pranešama, kad pareigūnas neigia apie tai ką nors žinojęs.
Gynybos pareigūnai BBC sakė, kad įtariami nusikaltimai yra „gėdingi ir nepriimtini“.
Dėl mobilizacijos dauguma jaunesnių nei 60 metų vyrų negali išvykti iš Ukrainos. Tūkstančiai dažnai bando slapta išvykti iš šalies, dažniausiai per Karpatų kalnus į Rumuniją.
Tiems, kurie lieka, išvengti šaukimo į kariuomenę padeda socialiniuose tinkluose dalijami patarimai. „Telegram“ kanaluose galima gauti patarimų, kur patruliuoja už šaukimų teikimą atsakingi pareigūnai. Skirtinguose šalies regionuose ir miestuose yra pokalbių grupių, kurių kiekvienoje kartais yra daugiau nei 100 tūkst. narių.
Ukrainos gynybos ministerija ragina žmones nuolat atnaujinti savo duomenis nacionalinėje duomenų bazėje ir teigia, kad jei jie bus pašaukti, bus išsiųsti į tinkamą vietą.
Tačiau pasigirsta teiginių, kad pareigūnai taiko griežtą ar bauginančią taktiką. Taip pat yra pranešimų apie šauktinius, atsidūrusius fronto linijoje vos po mėnesio apmokymų.
Atrodo, kad valdžios institucijos nori atkurti pasitikėjimą.
Naujausios informacinės kampanijos šūkis – „Bijoti yra normalu“. Juo bandoma palyginti vaikystės baimes su šiandienos rūpesčiais.
Tačiau Ukrainai tenka pačiai persitvarkyti. Ne tik dėl savo kontrpuolimo, kuris vyksta lėčiau, nei daugelis tikėjosi, bet ir dėl to, kaip ji motyvuoja savo piliečius kovoti.
Kyjive esančioje apleistoje vasaros stovykloje civiliai mokomi, kaip prireikus pasipriešinti Rusijos kariams. Jie patruliuoja takeliais, kol instruktorius sušunka: „Antra grupė! Granata!“ Vyrai ir moterys greitai metasi ant žemės.
Jų šautuvai nėra tikri, tačiau yra vilties, kad kai kurie dalyviai užsiregistruos į kariuomenę. Antonas, 22 metų studentas, jau apsisprendė.
„Kai prasidėjo karas, nebuvau pasiruošęs būti pašauktas į kariuomenę, – sakė jis. – Dabar turiu ruoštis eiti į karą ateityje“.
Antonas nemano, kad gerai, jog žmonės vengia šaukimo į kariuomenę, bet supranta, kodėl kas nors nenori kovoti. Vyras pats pripažįsta jaučiantis baimę.
„Žinoma, – sako jis. „Visi bijo. Bet jei situacija dar labiau pablogės, jokiu būdu nesėdėsiu čia, Kyjive“.
Ukraina paneigė visus pesimistinius lūkesčius, gindamasi nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Maskva buvo priversta sutelkti dėmesį ne į visos šalies užgrobimą, o į bandymą išsilaikyti penktadalyje jos teritorijos. Tačiau Ukrainai tenka pačiai persitvarkyti.
Ne tik dėl savo kontrpuolimo, kuris vyksta lėčiau, nei daugelis tikėjosi, bet ir dėl to, kaip ji motyvuoja savo piliečius kovoti.
Neabejotina, kad mūšio laukas nėra skirtas visiems, bet kartu yra ir nepatogi tiesa.
